Ana Karenina

Ana Karenina

Autorius(ė)	Levas Tolstojus
Žanras	romanas
Originalus leidimas
Pavadinimas	Анна Каренина
Šalis	Rusija
Kalba	rusų k.
Leidykla	Русскій Вѣстникъ
Išleista	1877
Lietuviškas leidimas
Vertėjas(a)	Pranas Povilaitis
Leidykla	Vaga
Išleista	1983 (5-oji laida)
Puslapių	495 p. (I dalis), 428 p. (II dalis)
9781847490599

Ana Karenina (rus. Анна Каренина) – rusų autoriaus Levo Tolstojaus romanas, pirmą kartą spausdintas dalimis periodiniame leidinyje Ruskii Vestnik nuo 1875 iki 1877 metų. Tolstojui susiginčijus su šio leidinio redaktoriumi Michailu Katkovu dėl klausimų iškeltų paskutiniuose novelės skyriuose, pabaigta novelė pasirodė kaip knyga, vėliau.

L. Tolstojus šią knygą laikė pirmuoju tikru savo romanu. Anos personažas greičiausiai sukurtas įkvėptas vyresniosios rusų poeto Aleksandro Puškino dukters Marijos Hartung asmenybės. (1832–1919). Netrukus po to, kai sutiko ją, Tolstojus pradėjo skaityti Puškino prozą.

Nors dauguma Rusijos kritikų pasisakė apie novelės publikaciją kaip apie nieko vertą „lengvabūdišką aukštuomenės romaną“, Fiodoras Dostojevskis jau tada pripažino šį darbą „nepriekaištingu meno kūriniu“. Jo nuomonę parėmė ir Vladimiras Nabokovas, kuris ypač žavėjosi „nepriekaištinga Tolstojaus stiliaus magija“: pirmuose skyriuose subtiliai pristatytu judančio traukinio motyvu (vaikai žaidžiantys su žaisliniu traukiniu), vėliau išplėtotu sekančiose romano dalyse (Anos košmaras) tuo budu atvedant iki didžiojo finalo.

Pagrindiniai veikėjai

• Ana Arkadijevna Karenina – aukštuomenės ponia, Alksejaus Karenino žmona, jį išdavusi su Aleksejumi Vronskiu;
• grafas Aleksejus Kirilovičius Vronskis – kavalerijos pulko vadas, Kareninos meilužis;
• kunigaikštis Stepanas „Stiva“ Arkadijevičius Oblonskis – valstybės tarnautojas, Anos brolis;
• Darija „Doli“ Aleksandovna Oblonskaja – Stivos žmona, auginanti būrį vaikų;
• grafas Aleksejus Aleksandrovičius Kareninas – aukštas Rusijos valstybės pareigūnas, Anos vyras;
• Konstantinas „Kostia“ Dmitriječius Levinas – Stivos draugas, valdantis ūkį užmiestyje, Kiti vyras;
• Sergejus Ivanovičius Koznyševas – Levino pusiau brolis, rašytojas, visuomenės veikėjas;
• Jekaterina „Kiti“ Aleksandrovna Ščerbackaja – jauniausioji Ščerbackių dukra, Doli sesuo, Levino žmona;
• kunigaikštienė Jelizaveta „Betsi“ – turtinga, pasileidusi aukštuomenės dama, Anos draugė;

Siužetas

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Kūrinį sudaro 8 dalys.

1 dalis

Knyga pradedama vėliau išgarsėjusiu posakiu: „visos laimingos šeimos panašios viena į kitą, kiekviena nelaiminga šeima yra nelaiminga savaip“.

Pradžioje pasakojama, apie Oblonskių šeimos dramą – Stiva yra neištikimas Doli, todėl pastaroji labai išgyvena. Kad padėtų išspręsti konfliktą, iš Peterburgo į Maskvą atvyksta Stivos sesuo Ana. Tuo pačiu laikotarpiu į Maskvą atvyksta ir Stivos bičiulis Konstantinas Levinas, kuris trokšta vesti tik 18 sulaukusią Ščerbackių dukterį Kiti. Levinas drovisi savo jausmų ir ilgai negali pasipiršti Kiti. Jis pastebi, kad aplink ją sukasi jaunas karininkas iš Peterburgo – Aleksejus Vronskis. Levinas visgi pasiperša Kiti, tačiau ši jį atstumia, nes yra įsimylėjusi Vronskį.

Stivos pagalba, geležinkelio stotyje Ana susipažįsta su Vronskiu. To susitikimo metu įvyksta nelaimė – darbininkas žūsta po traukinio ratais, ir Ana tai palaiko blogu ženklu. Vieno iš pobūvių metu, Vronskis labai susižavi Ana ir pradeda ignoruoti Kiti. Vėliau jiedu keliauja tuo pačiu traukiniu į Peterburgą, ir Vronskis prisipažįsta mylįs Aną.

2 dalis

Kiti, palūžusi po to, kai Vronskis ją paliko, suserga. Levinas taip pat sugniuždytas po nesėkmingų piršlybų, grįžęs į savo ūkį pasineria į mintis, kaip padidinti darbo našumą. Ana ir Vronskis, lankydamiesi aukštuomenės pobūviuose ir renginiuose vis daugiau ima bendrauti tarpusavyje, o tai ima kelti aplinkinių apkalbas. Nors Kareninas nepavyduliauja, jis perspėja Aną, kad toks jos elgesys kenkia jos autoritetui. Nepaisant to, jie vis dažniau susitikinėja. Vieną dieną Ana prisipažįsta Vronskiui, kad laukiasi jo kūdikio. Nors ir sukrėstas, Vronskis dalyvauja žirgų lenktynėse, bet nukrenta nuo žirgo. Kareninas, pastebėjęs labai emocingą Anos reakciją į Vronskio nesėkmę, vėl prašo jos elgtis tinkamai, tačiau ji sukrėsta prisipažįsta, kad nori skirtis ir gyventi su Vronskiu.

Kiti tuo tarpu su tėvais išvyksta į kurortą Vokietijoje. Ten ji susipažįsta su jauna slauge Varenka, iš kurios mokosi užuojautos, paslaugumo.

3 dalis

Levinas ir toliau kamuojamas minčių apie gyvenimo ir darbų prasmę, taip pat toliau domisi darbo našumo klausimu ir sukuria teoriją, kad rusų valstiečio santykis su žeme savitas ir kad Rusijos žemės ūkis skirtingas nuo Europos šalių. Jis aplanko netoliese vasarojančią Doli ir iš jos sužino apie Kiti likimą. Tačiau sužeistas jos išdavystės, Levinas nebenori antrą kartą pirštis Kiti ir ima galvoti, kad reikia veisti paprastą kaimietę.

Ana pradeda spausti savo vyrą, kad šis su ją skirtųsi, tačiau Kareninas negali suvokti susidariusios situacijos, o vėliau grasina skyrybų atveju pasiliksiąs judviejų sūnų Seriožą.

4 dalis

Suvokęs padėties nepakeliamumą, Aleksejus Kareninas ryžtasi skyryboms, tačiau tą padaryti nėra paprasta. Doli bando jį įtikinti, kad to daryti nereikia. Gimdydama Ana atsiduria ant mirties slenksčio ir, situacijos sukrėstas, Kareninas atleidžia tiek Anai, tiek Vronskiui ir pažada, kad bus kaip jie nori. Vronskis, sugniuždytas tokio Karenino kilnumo, bando nusižudyti, šaudamas sau į širdį, bet nepataiko ir lieka sunkiai sužeistas. Ana tuo tarpu pagimdo dukterį, kurią pavadina Ani. Pasveikęs Vronskis pasiryžta nutraukti santykius ir išvykti į Taškentą, bet Ana jį perkalba. Ana sutinka palikti savo sūnų Kareninui, ir su Vronskiu išvyksta į Europą.

Stiva suveda Leviną ir Kiti kartu, ir šie, atleidę vienas, kitam sutinka tuoktis.

5 dalis

Toliau vaizduojamos Levino ir Kiti vestuvės. Po jų, pora persikelia į Levino ūkį. Pradžioje jie nuolat nesutaria. Vėliau abu išvyksta saugyti mirštančio Levino brolio Nikolajaus. Nors Levinas prieštaravo, kad Kiti važiuotų kartu, vėliau pamato, kad ji vienintelė moka elgtis su mirštančiu žmogumi. Netrukus paaiškėja, kad Kiti laukiasi.

Ana su Vronskiu Europoje ieško sau tinkamos kompanijos ir ypač Vronskis sielojasi, kad prarado visuomeninį gyvenimą. Jis bando užsiimti tapyba, remti čia gyvenančius rusų menininkus. Visgi, bodėdamiesi tokiu gyvenimu, jiedu grįžta į Peterburgą. Vronskis grįžta į aukštuomenės gyvenimą, tuo tarpu Aną visi niekina, net jos buvusi draugė Betsi. Ana taip pat pradeda abejoti Vronskio meilę.

Likęs vienas, Kareninas susidraugauja su Lidija Ivanovna – grafiene, besidominčia mistika ir religija. Ji įtikina neleisti Seriožai susitikti su Ana, tačiau Ana tai padaro paslapčia.

Ana, nepaisydama kitų požiūrio, išdrįsta pasirodyti teatre, kur susirinkusi visa aukštuomenė. Čia ji viešai paniekinama ir sugniuždyta grįžta namo. Negalėdami prisitaikyti Peterburge, Vronskis su Ana išvyksta į užmiesčio dvarą.

6 dalis

Vasarą į Levino sodybą susirenka visa Ščerbackių šeima, ir šeimininkas jaučiasi prislėgtas ir atitrauktas nuo savo kasdienių darbų. Be to, pas juos atvyksta Stivos draugas Veselovskis, kuris pradeda atvirai flirtuoti su Kiti. Neapsikentęs tokiu elgesiu, Levinas jį išvaro iš namų. Tuomet Veselovskis išvyksta į netolimą Vronskio dvarą. Kiek vėliau ten išvyksta ir Doli, norėdama aplankyti Aną.

Doli lieka sukrėsta Vronskio ūkio puošnumo, prabangos, tačiau neranda tokio jaukumo ir nuoširdumo, kaip pas Leviną. Ji taip pat pamato, kad Vronskio ir Anos santykiai nėra geri. Vronskis prašo Doli, kad ši įkalbėtų Aną prašyti vyro ištuokos.

7 dalis

Levinas su Kiti persikelia į Maskvą, kad Kiti gimdymas būtų mažiau grėsmingas. Levinui sunku prisitaikyti prie neįprasto miestietiško gyvenimo. Stiva jį bando pratinti prie Maskvos aukštuomenės gyvenimo – lošimo ir gėrimo. Klube Stiva jį supažindina su Vronskiu, o vėliau – su Ana, kuri dabar gyvena Maskvoje. Levinas susižavi Ana ir sau dėl to labai priekaištauja.

Anos ir Vronskio santykiai ir toliau prastėja. Ji beveik visad būna namie, yra nuo jo priklausoma, o Vronskis nuolat būna visuomenėje, namo grįžta retai ir elgiasi šaltai. Ana vis labiau ima pavyduliauti ir netikėti jo meile.

Levinas tuo tarpu išgyvena sunkią dramą, laukdamas kol Kiti pagimdys ir jaudindamasis, kad ji nemirtų. Kiti sėkmingai pagimdo sūnų Mitią, tačiau Levinui dar sunku su juo apsiprasti.

Stiva nuvyksta į Peterburgą, kur prašo Karenino užtarimo, norėdamas gauti naują postą bei prašydamas jo išsituokti su Ana. Tačiau Lidijos Ivanovnos paveiktas Kareninas dabar klauso prancūzų pranašo, kuris prisakęs ištuokos neduoti.

Ana galutinai palūžta, pradeda įtarinėti Vronskį neištikimybe, nuolat su juo pykstasi, nori kuo greičiau išvykti į užmiestį. Matydama Vronskio abejingumą, Ana ima galvoti apie savižudybę. Ji aplanko Doli ir Kiti, bet manydama, kad jos bjaurisi ja, nedrįsta išsipasakoti, o išvyksta traukiniu. Prisiminusi nelaimę stotyje susitikimo su Vronskiu metu, ji šoka po traukiniu.

8 dalis

Levino brolis Koznyševas išleidžia ilgai rašytą knygą, bet kritikai ją ignoruoja. Tuomet jis susidomi panslavizmo idėjomis, domisi rusų savanoriais, vykstančiais į Serbiją. Norėdamas kiek pailsėti, jis nuvyksta pas Leviną. Šis tuo tarpu vis tebekamuojamas minčių apie gyvenimo prasmę ir net nori nusižudyti. Atvykus broliui, jis susiginčija dėl visuomenės požiūrio į karą Balkanuose. Jiems bekalbant, užeina audra, ir Levinas skuba gelbėti miške pasilikusios Kiti su vaiku. Knygos pabaigoje, Levinas atranda prasmę, likdamas toks koks esąs ir priimdamas keistas religijos dogmas, nuolat siekti gėrio.

Lietuviški leidimai

Pirmos dalys

• 
  2008 m.
• 
  2013 m.