Ernstas Bironas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vikimauzas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Submixster (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 31: Eilutė 31:
}}
}}


'''Ernstas Johanas Bironas''' (kitaip dar žinomas kaip Ernestas Jonas Bironas) ({{de|Ernst Johann von Bühren}}, [[1690]] m. [[lapkričio 23]] d. [[Kalnciemas]], dab. [[Jelgavos rajonas]] – [[1772]] m. [[gruodžio 29]] d. [[Mintauja]]) – vokiečių bajoras, Rusijos imperatorės [[Ana Ivanovna|Anos Ivanovnos]] favoritas.
'''Ernstas Johanas Bironas''' (kitaip dar žinomas kaip Ernestas Jonas Bironas, {{de|Ernst Johann von Bühren}}, [[1690]] m. [[lapkričio 23]] d. [[Kalnciemas]], dab. [[Jelgavos rajonas]] – [[1772]] m. [[gruodžio 29]] d. [[Mintauja]]) – vokiečių bajoras, Rusijos imperatorės [[Ana Ivanovna|Anos Ivanovnos]] favoritas.


== Biografija ==
== Biografija ==
[[Vaizdas:Biron Benigna.jpg|thumb|left|150px|Ernsto Birono žmona Benigna]]
[[Vaizdas:Biron Benigna.jpg|thumb|left|150px|Ernsto Birono žmona Benigna]]
Studijavo [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitete]], bet ten pasižymėjo ne mokslais, o girtuokliavimu ir muštynėmis. Po sargybinio nužudymo pabėgo į Rusiją. Nuo [[1718]] m. Kuršo hercogienės Anos Ivanovnos dvariškis Kurše. Bet netrukus oberhofmeisteris [[Petras Bestuževas-Riuminas]] jį atleido. [[1724]] m. jo globėjas baronas Hermanas Karlas fon Keizerlingas jį vėl priėmė į dvarą, kur jis tapo našlės Anos Ivanovnos guodėju.
Ernstas Bironas studijavo [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitete]], bet ten pasižymėjo ne mokslais, o girtuokliavimu ir muštynėmis. Po sargybinio nužudymo pabėgo į Rusiją. Nuo [[1718]] m. Kuršo hercogienės Anos Ivanovnos dvariškis Kurše. Bet netrukus oberhofmeisteris [[Petras Bestuževas-Riuminas]] jį atleido. [[1724]] m. jo globėjas baronas Hermanas Karlas fon Keizerlingas jį vėl priėmė į dvarą, kur jis tapo našlės Anos Ivanovnos guodėju.


Nuo [[1730]] m. [[Grafas (titulas)|grafas]]. Kaip Anos Ivanovnos dvaro rūmininkas (oberkamergeris) 1730 m. atlydėjo ją iš Kuršo į Rusiją. Nors aukštų pareigų neužėmė, faktiškai valdė valstybę. Jo valdymo laikotarpis, Rusijos istoriografijoje vadinamas „bironovščina“, reiškė vokiečių įsigalėjimą Rusijos politiniame gyvenime. [[1737]] m. mirė [[Kuršo hercogystė]]s hercogas [[Ferdinandas Ketleris]]. Anos Ivanovnos pastangomis Bironas išrinktas Kuršo kunigaikščiu. Valdė iš [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]]. [[1740]] imperatorės testamentu paskirtas Rusijos regentu. Per 1740 m. [[lapkričio 8]] d. rūmų perversmą suimtas, apkaltintas pasikėsinimu į sostą ir ištremtas į [[Sibiras|Sibirą]]. [[1762]] m. imperatorius [[Petras III]] jį amnestavo, tačiau tik [[1763]] m., kai imperatore tapo [[Jekaterina II]], jis atgavo Kuršo kunigaikštę, kurią [[1769]] m. perleido sūnui. <ref> [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], III t.</ref>
Nuo [[1730]] m. Ernstas Bironas turėjo [[Grafas (titulas)|grafo]] titulą. Kaip Anos Ivanovnos dvaro rūmininkas (oberkamergeris) 1730 m. atlydėjo ją iš Kuršo į Rusiją. Nors aukštų pareigų neužėmė, Ernstas Bironas faktiškai valdė Rusijos imperijos valstybę. Jo valdymo laikotarpis, Rusijos istoriografijoje vadinamas „bironovščina“, reiškė vokiečių įsigalėjimą Rusijos politiniame gyvenime. [[1737]] m. mirė [[Kuršo hercogystė]]s hercogas [[Ferdinandas Ketleris]]. Anos Ivanovnos pastangomis Bironas išrinktas Kuršo kunigaikščiu. Valdė iš [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]]. [[1740]] m. imperatorės testamentu paskirtas Rusijos regentu. Per 1740 m. [[lapkričio 8]] d. rūmų perversmą suimtas, apkaltintas pasikėsinimu į sostą ir ištremtas į [[Sibiras|Sibirą]]. [[1762]] m. imperatorius [[Petras III]] jį amnestavo, tačiau tik [[1763]] m., kai imperatore tapo [[Jekaterina II]], Bironas atgavo Kuršo kunigaikštę, kurią [[1769]] m. perleido sūnui. <ref> [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], III t.</ref>


{{start}}
{{start}}

18:11, 29 balandžio 2015 versija

Ernstas Johanas Bironas
vok. Ernst Johann von Bühren
Gimė 1690 m. lapkričio 23 d.
Kalnciemas, dab. Jelgavos rajonas
Mirė 1772 m. gruodžio 29 d. (82 metai)
Mintauja
Tėvas Karlas Fon Birėnas
Motina Katerina Jadvyga
Veikla vokiečių bajoras, Rusijos imperatorės Anos Ivanovnos favoritas.
Vikiteka Ernstas Bironas

Ernstas Johanas Bironas (kitaip dar žinomas kaip Ernestas Jonas Bironas, vok. Ernst Johann von Bühren, 1690 m. lapkričio 23 d. Kalnciemas, dab. Jelgavos rajonas1772 m. gruodžio 29 d. Mintauja) – vokiečių bajoras, Rusijos imperatorės Anos Ivanovnos favoritas.

Biografija

Ernsto Birono žmona Benigna

Ernstas Bironas studijavo Karaliaučiaus universitete, bet ten pasižymėjo ne mokslais, o girtuokliavimu ir muštynėmis. Po sargybinio nužudymo pabėgo į Rusiją. Nuo 1718 m. Kuršo hercogienės Anos Ivanovnos dvariškis Kurše. Bet netrukus oberhofmeisteris Petras Bestuževas-Riuminas jį atleido. 1724 m. jo globėjas baronas Hermanas Karlas fon Keizerlingas jį vėl priėmė į dvarą, kur jis tapo našlės Anos Ivanovnos guodėju.

Nuo 1730 m. Ernstas Bironas turėjo grafo titulą. Kaip Anos Ivanovnos dvaro rūmininkas (oberkamergeris) 1730 m. atlydėjo ją iš Kuršo į Rusiją. Nors aukštų pareigų neužėmė, Ernstas Bironas faktiškai valdė Rusijos imperijos valstybę. Jo valdymo laikotarpis, Rusijos istoriografijoje vadinamas „bironovščina“, reiškė vokiečių įsigalėjimą Rusijos politiniame gyvenime. 1737 m. mirė Kuršo hercogystės hercogas Ferdinandas Ketleris. Anos Ivanovnos pastangomis Bironas išrinktas Kuršo kunigaikščiu. Valdė iš Sankt Peterburgo. 1740 m. imperatorės testamentu paskirtas Rusijos regentu. Per 1740 m. lapkričio 8 d. rūmų perversmą suimtas, apkaltintas pasikėsinimu į sostą ir ištremtas į Sibirą. 1762 m. imperatorius Petras III jį amnestavo, tačiau tik 1763 m., kai imperatore tapo Jekaterina II, Bironas atgavo Kuršo kunigaikštę, kurią 1769 m. perleido sūnui. [1]

Ernstas Bironas
Gimė: 1690 Mirė: 1772
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Ferdinandas Ketleris
Kuršo kunigaikštis
1737–1740
Po to:
Liudvikas Ernestas Brunswick-Lüneburgas
Prieš tai:
Karolis Vetinas
Kuršo kunigaikštis
1763–1769
Po to:
Petras Bironas


Šaltiniai

  1. Visuotinė lietuvių enciklopedija, III t.