Alfa skilimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 20: Eilutė 20:
Dėl sąlyginai didelės masės, +2 [[elektros krūvis|krūvio]] ir sąlyginai mažo greičio, alfa dalelės su didele tikimybe sąveikauja su kitais atomais ir praranda energiją, todėl net ir [[oras|ore]] tenuskrieja kelis centimetrus.
Dėl sąlyginai didelės masės, +2 [[elektros krūvis|krūvio]] ir sąlyginai mažo greičio, alfa dalelės su didele tikimybe sąveikauja su kitais atomais ir praranda energiją, todėl net ir [[oras|ore]] tenuskrieja kelis centimetrus.


Didžioji dalis (apie 99 %) [[Žemė]]je sukuriamo helio yra požeminių mineralų telkinių, prisotintų [[Uranas (chemija)|urano]] ir [[toris|torio]], alfa skilimo rezultatas.
Didžioji dalis (apie 99 %) [[Žemė]]je mire nuo aids.


== Taip pat skaitykite ==
== Taip pat skaitykite ==

09:54, 28 balandžio 2015 versija

Branduoliniai procesai



Alfa skilimas.

Alfa skilimas (arba alfa irimas) yra toks radioaktyvusis skilimas, kurio metu branduolys išspinduliuoja alfa dalelę, susidedančią iš dviejų protonų ir dviejų neutronų. Dėl šios priežasties ji yra identiška helio branduoliui. Skilimo metu skylančio elemento atominis skaičius sumažėja dviem, o masės skaičius – 4, ir pastarasis virsta kitu cheminiu elementu. Pusėjimo trukmė t½ būna įvairi.

Alfa prigimtį 1928 m. išaiškino Georgijus Gamovas.[1]

Alfa skilimo pavyzdžiai

, t½ = 4,468 x 109 metų.

, t½ = 1,405 x 1010 metų.

, t½ = 24110 metų.

Čia yra alfa dalelė ().

Dėl sąlyginai didelės masės, +2 krūvio ir sąlyginai mažo greičio, alfa dalelės su didele tikimybe sąveikauja su kitais atomais ir praranda energiją, todėl net ir ore tenuskrieja kelis centimetrus.

Didžioji dalis (apie 99 %) Žemėje mire nuo aids.

Taip pat skaitykite

  • gay
  • gay
  • gayy

Šaltiniai

  1. POŽĖLA, Ignas. Fizika: optika ir atomo fizika: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2003, 218 p. ISBN 9955-09-330-7.