Proporcinis atstovavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Atšauktas naudotojo 193.219.78.192 (Aptarimas) darytas keitimas 4761279 |
|||
| Eilutė 9: | Eilutė 9: | ||
=== Partijų sąrašų === |
=== Partijų sąrašų === |
||
| ⚫ | |||
Naudojanthhh |
|||
| ⚫ | |||
=== Perkeliamojo balso === |
=== Perkeliamojo balso === |
||
14:02, 20 balandžio 2015 versija
Proporcingas atstovavimas yra rinkimų sistema, kuria siekiama kandidatų grupėms suteikti mandatų kiekį, proporcingą jų gautų balsų skaičiui. Ji turi daug galimų variantų, nes proporcijos gali būti apskaičiuojamos įvairiai, priklausomai nuo pasirinktos formulės. Du pagrindiniai tipai: partijų sąrašų ir perkeliamojo balso.[1]
Istorija
Ši sistema buvo pradėta naudoti daugelyje Europos valstybių antroje XIX a. pusėje, taisant daugumos atstovavimo rinkimų sistemos ydas.
Tipai
Partijų sąrašų
Naudojant partijų sąrašų metodą, partijoms mandatai išdalinami proporcingai jų gautiems balsams. Pavyzdžiui, partija A gavusi 35% rinkėjų balsų, gaus ir 35% visų galimų vietų parlamente, kurias išdalins sąrašo viršuje esantiems nariams.
Perkeliamojo balso
Perkeliamojo balso atveju mandatai išdalinami lygiai taip pat kaip ir naudojant partijų sąrašų modelį. Skirtumas tik tas, kad rinkėjams suteikiama papildoma galimybė reitinguoti partijų sąrašus. Tai sustiprina rinkėjų atstovavimą, nes leidžia jiems į viršų iškelti kandidatus, esančius ne sąrašo pradžioje.
Formulės
Mandatai kandidatų sąrašams gali būti paskirstomi taikant įvairius matematinius metodus. Populiariausi iš jų: d'Hondt ir Sainte-Laguë.
Poveikis politinei sistemai
Proporcinio atstovavimo sistema, lyginant su daugumos atstovavimo, yra daug palankesnė įvairioms mažumoms ir mažoms partijoms, nes už jas atiduoti rinkėjų balsai nebūna "prarandami". Dėl šios priežasties ją naudojančiose valstybėse paprastai susiformuoja daugiapartinė valdžia su dažnomis koalicinėmis vyriausybėmis.
Kritika
Manoma, jog proporcingo atstovavimo sistemos paskatintas daugiapartiškumas ir koalicinių vyriausybių egzistavimas mažina stabilumą ir valdžios veikimo efektyvumą, tačiau yra ir tai paneigiančių tyrimų.[2]
Šaltiniai
- David Robertson. The Routledge dictionary of politics, 3rd edition. Routledge, 2004
Išnašos
- ↑ Algis Krupavičius, Robertas Pogorelis. Rinkimų sistema ir rinkimai. iš Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida. Poligrafija ir informatika, 2004. p. 248-249
- ↑ Algis Krupavičius, Robertas Pogorelis. Rinkimų sistema ir rinkimai. iš Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida. Poligrafija ir informatika, 2004. p. 252