Inertinės dujos: Skirtumas tarp puslapio versijų
revert |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Inertinės dujos''' (tauriosios dujos, retosios dujos) – [[Periodinė elementų lentelė|periodinės elementų sistemos]] VIII grupės pagrindinio pogrupio [[chemija|cheminiai]] elementai – [[helis]] (He), [[neonas]] (Ne), [[argonas]] (Ar), [[kriptonas]] (Kr), [[ksenonas]] (Xe), [[radonas]] (Rn). Inertinės dujos yra randamos [[oras|ore]], [[vanduo|vandenyje]], kai kuriuose [[mineralai|mineraluose]], He – [[požeminės dujos|požeminėse dujose]]. Susidaro per įvairius branduolinius procesus. |
'''Inertinės dujos''' (tauriosios dujos, retosios dujos) – [[Periodinė elementų lentelė|periodinės elementų sistemos]] VIII grupės pagrindinio pogrupio [[chemija|cheminiai]] elementai – [[helis]] (He), [[neonas]] (Ne), [[argonas]] (Ar), [[kriptonas]] (Kr), [[ksenonas]] (Xe), [[radonas]] (Rn). Inertinės dujos yra randamos [[oras|ore]], [[vanduo|vandenyje]], kai kuriuose [[mineralai|mineraluose]], He – [[požeminės dujos|požeminėse dujose]]. Susidaro per įvairius branduolinius procesus. |
||
== MIAU MIAU MIAU |
|||
== Savybės == |
|||
Bespalvės, bekvapės ir beskonės vienatomės [[dujos]]. Helis – vienintelė medžiaga nesustingstanti [[absoliutus nulis|absoliutaus nulio]] temperatūroje. Visi elementai yra chemiškai pasyvus, nes jų atomų išoriniai sluoksniai yra užpildyti [[elektronas|elektronų]]. |
|||
{| border=1px |
{| border=1px |
||
13:18, 17 balandžio 2015 versija
Inertinės dujos (tauriosios dujos, retosios dujos) – periodinės elementų sistemos VIII grupės pagrindinio pogrupio cheminiai elementai – helis (He), neonas (Ne), argonas (Ar), kriptonas (Kr), ksenonas (Xe), radonas (Rn). Inertinės dujos yra randamos ore, vandenyje, kai kuriuose mineraluose, He – požeminėse dujose. Susidaro per įvairius branduolinius procesus.
== MIAU MIAU MIAU
| Helis | Neonas | Argonas | Kriptonas | Ksenonas | Radonas | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Atominis skaičius | 2 | 10 | 18 | 36 | 54 | 86 |
| Atomo masė | 4,0026 | 20,183 | 39,948 | 83,80 | 131,30 | 222 |
| Išorinų elektronų konfigūracija | 1s² | 2s²2p6 | 3s²3p6 | 4s²4p6 | 5s²5p6 | 6s²6p6 |
| Kiekis ore (%) | 4,6×10-4 | 1,61×10-3 | 0,9325 | 1,08×10-4 | 8×10-6 | 6×10-18 |
| Lydymosi temperatūra (°C) | -272 (2,5 MPa slėgyje) | -248,6 | -189,3 | -157,1 | -111,8 | -71 |
| Virimo temperatūra (°C) | -268,9 | -245,9 | -185,9 | -153,2 | -108,1 | -63 |
| Tankis (kg/m³ | 0,179 | 0,900 | 1,784 | 3,745 | 5,851 | 9,960 |
Panaudojimas
Inertinėmis dujomis prileidžiamos kaitinimo, dujošvytės, signalinės lempos. Naudojamos elektroninėje, vakuuminėje ir branduolinėje technikoje. Atmosferoje suvirinami metalai. Skystas helis naudojamas kaip šaldymo agentas.
Istorija
Dėl inertiškumo ilgą laiką nepavyko aptikti. Pirmąjį iš inertinių dujų – helį 1868 aptiko Ž. Žansenas (Prancūzija), Dž. Lokjeris ir E. Franklendas (Jungtinė Karalystė) saulės protuberantų spektre. Kitos inertinės dujos buvo atrastos 1894–1904 m.