Hermis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
revert
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Graikų mitologija|Graikų dievai}}
{{Graikų mitologija|Graikų dievai}}
'''Hermis''' ({{Gr|Έρμης}}; krūva žyminčių akmenų) graiku keksi [[Graikų mitologija|graikų mitologijoje]] – Olimpo dievas, [[Dzeusas|Dzeuso]] ir [[Atlantas (mitologija)|Atlanto]] dukters [[Maja (mitologija)|Majos]] sūnus, senovės graikų gyvulininkystės dievas, piemenų ir kaimenių globėjas. Vėliau buvo laikomas [[Olimpas|Olimpo]] dievų pasiuntiniu, sielų palydovu į mirusiųjų pasaulį, prekybos, keleivių ir pirklių, taip pat vagių globėju. [[Romėnų mitologija|Romėnų mitologijoje]] Hermį atitiko [[Merkurijus (mitologija)|Merkurijus]].
'''Hermis''' ({{Gr|Έρμης}}; krūva žyminčių akmenų) [[Graikų mitologija|graikų mitologijoje]] – Olimpo dievas, [[Dzeusas|Dzeuso]] ir [[Atlantas (mitologija)|Atlanto]] dukters [[Maja (mitologija)|Majos]] sūnus, senovės graikų gyvulininkystės dievas, piemenų ir kaimenių globėjas. Vėliau buvo laikomas [[Olimpas|Olimpo]] dievų pasiuntiniu, sielų palydovu į mirusiųjų pasaulį, prekybos, keleivių ir pirklių, taip pat vagių globėju. [[Romėnų mitologija|Romėnų mitologijoje]] Hermį atitiko [[Merkurijus (mitologija)|Merkurijus]].


== Gimimas ==
== Gimimas ==
Hermį pagimdė [[Maja (mitologija)|Maja]] [[Kilenė (kalnas)|Kilenės]] (Cyllene) kalne [[Arkadija|Arkadijoje]]. Pagal Homeriškąjį himną, „Himnas Hermiui“, Maja buvo nimfa, bet graikai taip pat vadina seną, švelnią ir išmintingą moterį (vieną iš senųjų nimfų). Nimfa buvo viena iš Plejadžių, kuri slėpėsi Arkadijos kalnuose.
Hermį pagimdė [[Maja (mitologija)|Maja]] [[Kilenė (kalnas)|Kilenės]] (Cyllene) kalne [[Arkadija|Arkadijoje]]. Pagal Homeriškąjį himną, „Himnas Hermiui“, Maja buvo nimfa, bet graikai taip pat vadina seną, švelnią ir išmintingą moterį (vieną iš senųjų nimfų). Nimfa buvo viena iš Plejadžių, kuri slėpėsi Arkadijos kalnuose.


Dievas Hermis anksti subrendo. Tik gimęs 8===========D, vidurdienį, jis sukūrė [[Lyra|lyrą]] (išdrožė iš vėžlio kiauto), o temstant jis pavogė 15 karvių iš [[apolonas|Apolono]] bandos. Gudriai paslėpęs vogtus gyvulius oloje, kūdikis su nekalta šypsenėle atsigulė į lopšį. Įsiutęs Apolonas surado Hermį ir nuvedė teisti pas Dzeusą. Dzeusas liepė Hermiui grąžinti karves. Išgindamas jas iš olos, Apolonas išgirdo nuostabią muziką. Hermis grojo savo sukurta lyra. Sužavėtas Apolonas iškeitė karves į paprastą, bet jam iki šiol nematytą instrumentą.
Dievas Hermis anksti subrendo. Tik gimęs, vidurdienį, jis sukūrė [[Lyra|lyrą]] (išdrožė iš vėžlio kiauto), o temstant jis pavogė 15 karvių iš [[apolonas|Apolono]] bandos. Gudriai paslėpęs vogtus gyvulius oloje, kūdikis su nekalta šypsenėle atsigulė į lopšį. Įsiutęs Apolonas surado Hermį ir nuvedė teisti pas Dzeusą. Dzeusas liepė Hermiui grąžinti karves. Išgindamas jas iš olos, Apolonas išgirdo nuostabią muziką. Hermis grojo savo sukurta lyra. Sužavėtas Apolonas iškeitė karves į paprastą, bet jam iki šiol nematytą instrumentą.


== Vaikai ==
== Vaikai ==

09:00, 13 balandžio 2015 versija

Hermis (gr. Έρμης; krūva žyminčių akmenų) graikų mitologijoje – Olimpo dievas, Dzeuso ir Atlanto dukters Majos sūnus, senovės graikų gyvulininkystės dievas, piemenų ir kaimenių globėjas. Vėliau buvo laikomas Olimpo dievų pasiuntiniu, sielų palydovu į mirusiųjų pasaulį, prekybos, keleivių ir pirklių, taip pat vagių globėju. Romėnų mitologijoje Hermį atitiko Merkurijus.

Gimimas

Hermį pagimdė Maja Kilenės (Cyllene) kalne Arkadijoje. Pagal Homeriškąjį himną, „Himnas Hermiui“, Maja buvo nimfa, bet graikai taip pat vadina seną, švelnią ir išmintingą moterį (vieną iš senųjų nimfų). Nimfa buvo viena iš Plejadžių, kuri slėpėsi Arkadijos kalnuose.

Dievas Hermis anksti subrendo. Tik gimęs, vidurdienį, jis sukūrė lyrą (išdrožė iš vėžlio kiauto), o temstant jis pavogė 15 karvių iš Apolono bandos. Gudriai paslėpęs vogtus gyvulius oloje, kūdikis su nekalta šypsenėle atsigulė į lopšį. Įsiutęs Apolonas surado Hermį ir nuvedė teisti pas Dzeusą. Dzeusas liepė Hermiui grąžinti karves. Išgindamas jas iš olos, Apolonas išgirdo nuostabią muziką. Hermis grojo savo sukurta lyra. Sužavėtas Apolonas iškeitė karves į paprastą, bet jam iki šiol nematytą instrumentą.

Vaikai

Hermis Apolonui ant peties

Su Afrodite:

  1. Eunomija, viena iš Horų (arba Dzeuso ir Temidės dukra).
  2. Hermafroditas buvo nepaprastai gražus jaunuolis, kurį prakeikė nimfa.
  3. Peitė (Peitho) – įtikinimo ir gundymo personifikacija.
  4. Rodas
  5. Tichė – laimės deivė.

Su Driope:

  1. Panas – piemenų ir jų bandų globėjas, dievas.

Su Aglaule (Aglaulus):

  1. Eumolpas (Eumolpus), Hermio ir Aglaupės (arba Poseido ir Chionės) sūnus.

Su Herse:

  1. Kepalijas buvo pagrobtas deivės Eos (mėgino jį sugundyti), kai jis medžiojo.

Su Pondrosija (Pandrosus):

  1. Keriksas buvo Kerukų protėvis, šventikų šeimos Atėnuose.

Su Anteneira:

  1. Echionas buvo pusdievis, vienas iš argonautų.

Su nežinoma motina:

  1. Abderusas buvo Heraklio bendražygis, mirė suėstas Diomedo arklių.
  2. Aetalidas (Aethalides)
  3. Mirtilas (Myrtilus), didvyris.