Alytaus miesto teatras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: {{coord|54|53|46.91|N|23|54|22.69|E|display=title}} thumb|Kauno muzikinis teatras '''Alytaus miesto teatras''' – muzikinio profili... |
(Jokio skirtumo)
|
16:03, 2 balandžio 2015 versija
54°53′46.91″ š. pl. 23°54′22.69″ r. ilg. / 54.8963639°š. pl. 23.9063028°r. ilg.
Alytaus miesto teatras – muzikinio profilio teatras Kaune.
Pastato istorija
1988 m. Alytaus miesto savivaldybės ir kultūros darbuotojų iniciatyva nutarta Alytaus mieste kurti profesionalų teatrą. 1989 m. dirbti Alytuje kviečiami jauni režisieriai Dalia Kimantaitė ir Arvydas Kinderis. 1990 m. prie jų prisijungė Loreta Liausaitė. Pirmasis spektaklis pagal O.Milašiaus pasaką „Imperatorius Jonas Beširdis” buvo pastatytas penkiaaukščio namo rūsyje, jo premjera įvyko Kauno lėlių teatro festivalyje. Pirmaisiais metais trupė neturėjo profesionalių aktorių, todėl režisieriai didelį dėmesį skyrė darbui studijoje. Čia buvo kviečiami dėstytojai iš Vilniaus ir Klaipėdos universitetų, Maskvos dailės teatro. Besiformuojančios trupės veikla buvo įvairiapusė: kuriami lėlių, choreografiniai, spektakliai, rengiamos meninės akcijos, kūrybinės stovyklos.
Vokiečių okupacijos metu (1916 m.) buvo padidinta scena ir patobulinti aktorių kambariai.
1920 m. gegužės 15 d., Kaunui tapus Laikinąja sostine, darbą čia pradėjo Steigiamasis Seimas.
1922–1925 m. Vyriausybė skyrė lėšų teatro pastato rekonstrukcijai, buvo sudaryta teatro rekonstrukcijos komisija, kuri projektavimą ir darbų priežiūrą patikėjo žymiausiems to meto architektams – Mykolui Songailai ir Vladimirui Dubeneckiui, jiems talkino konstruktorius P. Morkūnas.
Modernizuota pastato išorė įgavo neobaroko išraišką, viduje iki 763 vietų padidinta žiūrovų salė, jai suteikta pasagos forma, įrengta trečia balkonų eilė ir centrinė ložė, padaryta duobė orkestrui. Šios rekonstrukcijos metu ypač daug dėmesio buvo skiriama akustikai. Ją aukštai įvertino visi čia viešėję garsūs atlikėjai. Salės interjere V. Dubeneckiui pavyko suvienyti dvi menines tendencijas – liaudiškas formas ir monumentaliąją architektūrą. Tautiškus tulpių, lelijų ir saulučių motyvus architektas stilizavo tuo metu populiaria art deco maniera.
1930–1933 m., vadovaujant architektui Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui, teatro pastatas vėl buvo rekonstruojamas – pastatyti dviejų aukštų rytinis ir vakarinis priestatai, kuriuose įsikūrė dekoracijų dirbtuvės, siuvykla, sandėliai. Taip pat paaukštinta scenos dėžė, išplėsti abiejų aukštų fojė, scenoje įrengtas susukamas audeklinis horizontas, padaryti nauji baldai ir ąžuoliniai laiptų turėklai, sumontuota geležinė uždanga su automatiškai paleidžiamu vandeniu aušinimui. Šios aušinimo sistemos dėka pastatas 1931 m. gaisro metu išvengė visiško supleškėjimo. Šioms rekonstrukcijoms būdingas savotiškas nacionalinio stiliaus ieškojimas.
1940 m. liepos 21 d. išrinktas Liaudies Seimas Valstybės teatre paskelbė Lietuvą Tarybine Socialistine Respublika. 1980–1984 m. teatras restauruotas pagal architektų K. Žalnieriaus, A. Staskevičiaus ir inžinieriaus V. Liaudansko projektą. Įrengta požeminė rūbinė, repeticijų salė rytinio kiemelio vietoje, patobulinta scenos įranga, atnaujintas V. Dubeneckio sukurtas interjeras.
Žiūrovams skirtą fojė puošia šiuolaikinių lietuvių dailininkų – Antano Martinaičio, Ričardo Vaitekūno paveikslai, Stasio ir Teresės Petraičių keramikiniai pano, Birutės Vaitekūnienės gobelenai, skulptoriaus Leono Striogos skulptūros.
2003 m. pradėtas teatro fasado remontas. 2007 m. pradėta Muzikinio teatro rekonstrukcija. Jos metu buvo sutvarkytos teatro gamybinės patalpos - dekoracijų gamybos cechai, dailininkų patalpos, butaforijos sandėliai, siuvykla, atnaujinta ir šiuolaikiškai įrengta baleto studija, kurioje paklotos amortizuojančios keturių lygių grindys su specialia linoleumo danga.
Suremontuotose teatro patalpose įrengta ventiliacija ir priešgaisrinė signalizacija, kurių teatras iki šiol neturėjo. Atnaujinta šildymo sistema, kanalizacijos tinklai. Rekonstruotoje Baltojoje salėje tilps 130 klausytojų.[1] Ženkliai pagerės ir salės akustika. Po rekonstrukcijos, Baltojoje salėje ketinama rengti kamerinius koncertus, įvairius vakarus. Čia spektakliams ruošis teatro orkestras, kurio repeticijos iki šiol vykdavo orkestro ložėje arba teatro scenoje.[2] Rekonstrukciją planuojama baigti 2012 m.
Teatro rūmai yra kiek tolėliau nuo Laisvės alėjos, už jaukaus sodelio, kuriame stovi paminklai kompozitoriams Mikui Petrauskui (skulpt. Bronius Pundzius, 1937 m.), Česlovui Sasnauskui (skulpt. Antanas Aleksandravičius, 1925 m.), Juozui Gruodžiui (skulpt. Konstantinas Bogdanas, 1984 m.), Kiprui Petrauskui (skulpt. Leonas Strioga, 1986 m.), Stasiui Šimkui (skulpt. M. Šnipas, 1987 m.).
Teatro sodelio pakraštyje – miesto sienos ir bokšto liekanos, pastatyti 1670–1680 m.
Veiklos istorija
Iškilmingas teatro atidarymas įvyko 1892 m. sausio 9 d., tačiau čia nebuvo pastoviai dirbančios grupės, spektaklius rodydavo tik gastroliuojantys artistai. Gastrolinius spektaklius 1901 m. rodė italų operos trupė. 1902 m. parodyta Nikolajaus Gogolio komedija „Revizorius“.
Po 1904 m. caro paskelbto tolerancijos akto teatre statyti spektaklius bei rengti vakarus galėjo ir lietuvių, lenkų, žydų, vokiečių bendruomenės.
1920 m. teatre įsikūrė Lietuvos meno kūrėjų draugijos įsteigtas profesionalus operos kolektyvas, kurio iniaciatyva ir pastangomis tų pačių metų gruodžio 31 d. įvyko pirmasis lietuvių profesionalios operos trupės spektaklis – Džiuzepės Verdžio opera „Traviata“. Pagrindinius vaidmenis atliko Kipras Petrauskas (Alfredas), Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė (Violeta), Antanas Sodeika (Žermonas). Spektakliui dirigavo Juozas Tallat-Kelpša, režisavo Konstantinas Glinskis.
1925 m. pastatytas pirmasis lietuvių profesionalios trupės baletas – Leo Delibes „Kopelija“.
1922 m. Operos teatras suvalstybintas, 1925 m. sujungtas su Dramos teatru ir pavadintas Valstybės teatru. Valstybės teatras, gyvavęs iki 1944 m., suvaidino itin reikšmingą vaidmenį lietuvių tautos kultūriniame gyvenime.
1940 m. lapkričio 27 d. vietoj Valstybės teatro įsteigtas Kauno valstybinis muzikinis teatras. Pirmasis spektaklis buvo B. Aleksandrovo „Vestuvės Malinovkoje“, jo premjera įvyko 1941 m.
1948 m. Operos ir baleto teatrui išsikėlus į Vilnių, Muzikinio teatro kolektyvas įsikūrė buvusiuose Valstybės teatro rūmuose, o 1959 m., dramos trupei persikėlus į naujas patalpas, vieninteliu teatro pastato šeimininku tapo Kauno valstybinis muzikinis teatras. Pirmojo dešimtmečio repertuarą sudarė klasikinės ir sovietinių kompozitorių operetės.
Šiuo metu Kauno muzikinis teatras yra vienas lankomiausių Lietuvoje. Per vieną kūrybinį sezoną čia parodoma beveik 250 įvairaus žanro spektaklių, pastatomos 3–4 premjeros.
Čia rodomi įvairaus žanro spektakliai – operetės, operos, miuziklai, baletai, modernaus šokio spektakliai, rengiami teatro orkestro bei solistų koncertai. Šio teatro statomi spektakliai pasižymi spalvingumu, puikiais režisūros sprendimais, originalumu, žanro inovacijomis, kai spektaklio turinys pritaikomas šių dienų aktualijoms.
Teatro vadovai
- Benjaminas Želvys – teatro vadovas
- Kęstutis Jakštas – teatro vyriausiasis režisierius
- Julius Geniušas – teatro vyriausiasis dirigentas
Šaltiniai
- ↑ http://www.kamane.lt/lt/naujienos/teatras/tnaujiena815 Kauno Muzikiniame teatre baigiami remonto darbai
- ↑ Muzikiniame teatre atgimė baltoji salė // Kauno diena, 2009 m. lapkričio 27 d.[1]