Algirdas Matulevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

13:22, 31 kovo 2015 versija

Algirdas Matulevičius (g. 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose) – Lietuvos istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas.

Biografija

Baigė Giedraičių vidurinę mokyklą, besimokydamas laimėjo respublikinį astronomijos konkursą. Tačiau astronomu netapo, baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, studijuodamas buvo fakulteto studentų mokslinės draugijos pirmininkas bei viso universiteto SMD pirmininko pavaduotojas. Susidomėjo Mažąja Lietuva, lietuvių tautinio atgimimo problemomis, „Aušros“ ir „Varpo“ kūrėjais, didžlietuviais ir mažlietuviais, kuriuos į vieną tvirtą kumštį anuomet telkė šie lietuviški spaudiniai. Nuosekliai ir moksliškai juos pradėjo tyrinėti nuo 1969 m., kai įstojo į aspirantūrą.^[1] Tyrinėjo Martyno Jankaus archyvą. 1973 m. birželio 26 d. apgynė disertaciją „Tautinė lietuvių padėtis Prūsijoje 1701–1807 m.“. Darbo vertintojai pasiūlė disertanto darbą išleisti atskira knyga, bet ji dėl trukdymų bei apsidraudimų pasirodė nuo disertacijos gynimo praėjus net 16 metų – 1989 m. pavadinimu „Mažoji Lietuva XVIII amžiuje“. Knygoje pateiktas pirmą kartą 1972 m. Lietuvos mokslų akademijos „Darbų A serijoje“ publikuotas Mažosios Lietuvos ribų žemėlapis, 1996 m. su kartografu Petru Gauču sudarė etninį žemėlapį - apie XVII amžiaus pradžios Mažosios Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį.

Nuo 1972 m. Vyriausios enciklopedijų redakcijos, Enciklopedijų leidyklos, nuo 1997 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto bendradarbis.

Daugelio istorinių ir publicistinių straipsnių periodiniuose leidiniuose „Voruta“, „Literatūra ir menas“, „Mokslas ir gyvenimas“, „Mūsų praeitis“ bei užsienio spaudoje autorius.^[2] Vienas iš Mažosios Lietuvos enciklopedijos leidimo sumanytojų ir jos istorijos skyriaus vedėjas. Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių apie Mažąją Lietuvą ir Prūsiją autorius.

Bibliografija

Mažoji Lietuva XVIII amžiuje. V. Mokslas, 1989 (monografija)
Kas tu, Mažoji Lietuva? V., 1990 (monografija)
Lietuviai Mažojoje Lietuvoje prieš 3 amžius (studija)
Prūsai, lietuviai, vokiečiai ir lenkai Prūsijoje (studija)
Remkimės lietuvininkais. Knygoje Potsdamas ir Karaliaučiaus kraštas. V., 1996
Jie mokė mylėti Tėvynę (atsiminimai)
Algirdas Matulevičius. Lietuviai studentai Karaliaučiaus universitete XVI a.-XIX a. pradžioje.

Šaltiniai

Vytautas Žeimantas. Daktarui Algirdui Matulevičiui - 65 metai. Lietuvos aidas, 2004, saus. 12.

[1] Gediminas Zemlickas. Mažajai Lietuvai skiria tyrinėtojo širdį ir talentą. MOKSLO LIETUVA Nr 4 (294) 2004 m. vasario 19 d.– kovo 3 d.

[2] Herderio institutas

[1]

[2]

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 == Biografija ==
-Baigė [[Giedraičių vidurinė mokykla|Giedraičių vidurinę mokyklą]], besimokydamas laimėjo respublikinį astronomijos konkursą. Tačiau astronomu netapo, baigė [[VU|Vilniaus universiteto]] Istorijos ir filologijos fakultetą, studijuodamas buvo fakulteto studentų mokslinės draugijos pirmininkas bei viso universiteto SMD pirmininko pavaduotojas. Susidomėjo Mažąja Lietuva, lietuvių tautinio atgimimo problemomis, [[Aušra (laikraštis)|„Aušros“]] ir [[Varpas (laikraštis)|„Varpo“]] kūrėjais, didžlietuviais ir mažlietuviais, kuriuos į vieną tvirtą kumštį anuomet telkė šie lietuviški spaudiniai. Nuosekliai ir moksliškai juos pradėjo tyrinėti nuo [[1969]] m., kai įstojo į aspirantūrą.<ref>[http://www.lms.lt/ML/200404/20040404.htm Gediminas Zemlickas. Mažajai Lietuvai skiria tyrinėtojo širdį ir talentą. MOKSLO LIETUVA Nr 4 (294) 2004 m. [[vasario 19]] d.– [[kovo 3]] d.]</ref> Tyrinėjo [[Martynas Jankus|Martyno Jankaus]] archyvą. [[1973]] m. [[birželio 26]] d. apgynė disertaciją „Tautinė lietuvių padėtis Prūsijoje [[1701]]–[[1807]] m.“. Darbo vertintojai pasiūlė disertanto darbą išleisti atskira knyga, bet ji dėl trukdymų bei apsidraudimų pasirodė nuo disertacijos gynimo praėjus net 16 metų – [[1989]] m. pavadinimu „Mažoji Lietuva XVIII amžiuje“. Knygoje pateiktas pirmą kartą [[1972]] m. [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] „Darbų A serijoje“ publikuotas Mažosios Lietuvos ribų žemėlapis.
+Baigė [[Giedraičių vidurinė mokykla|Giedraičių vidurinę mokyklą]], besimokydamas laimėjo respublikinį astronomijos konkursą. Tačiau astronomu netapo, baigė [[VU|Vilniaus universiteto]] Istorijos ir filologijos fakultetą, studijuodamas buvo fakulteto studentų mokslinės draugijos pirmininkas bei viso universiteto SMD pirmininko pavaduotojas. Susidomėjo Mažąja Lietuva, lietuvių tautinio atgimimo problemomis, [[Aušra (laikraštis)|„Aušros“]] ir [[Varpas (laikraštis)|„Varpo“]] kūrėjais, didžlietuviais ir mažlietuviais, kuriuos į vieną tvirtą kumštį anuomet telkė šie lietuviški spaudiniai. Nuosekliai ir moksliškai juos pradėjo tyrinėti nuo [[1969]] m., kai įstojo į aspirantūrą.<ref>[http://www.lms.lt/ML/200404/20040404.htm Gediminas Zemlickas. Mažajai Lietuvai skiria tyrinėtojo širdį ir talentą. MOKSLO LIETUVA Nr 4 (294) 2004 m. [[vasario 19]] d.– [[kovo 3]] d.]</ref> Tyrinėjo [[Martynas Jankus|Martyno Jankaus]] archyvą. [[1973]] m. [[birželio 26]] d. apgynė disertaciją „Tautinė lietuvių padėtis Prūsijoje [[1701]]–[[1807]] m.“. Darbo vertintojai pasiūlė disertanto darbą išleisti atskira knyga, bet ji dėl trukdymų bei apsidraudimų pasirodė nuo disertacijos gynimo praėjus net 16 metų – [[1989]] m. pavadinimu „Mažoji Lietuva XVIII amžiuje“. Knygoje pateiktas pirmą kartą [[1972]] m. [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] „Darbų A serijoje“ publikuotas Mažosios Lietuvos ribų žemėlapis, [[1996]] m. su kartografu [[Petras Gauča|Petru Gauču]] sudarė etninį žemėlapį - apie XVII amžiaus pradžios Mažosios Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį.
 Nuo 1972 m. Vyriausios enciklopedijų redakcijos, Enciklopedijų leidyklos, nuo [[1997]] m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto bendradarbis.