Sėjamasis žirnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šalinamas Link FA šablonas. |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 16: | Eilutė 16: | ||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
[[File:Pisum sativum MHNT.BOT.2010.12.9.jpg|thumb|''Pisum sativum'']] |
[[File:Pisum sativum MHNT.BOT.2010.12.9.jpg|thumb|''Pisum sativum'']] |
||
{{copyvio|http://www.patiekalai.lt/zodynas/zirnis/61/}} |
|||
'''Sėjamasis žirnis''' ({{La|Pisum sativum}}) – [[Pupiniai|pupinių]] (''Fabaceae'') šeimos [[žirnis|žirnių]] (''Pisum'') genties [[augalas|augalų]] rūšis. |
'''Sėjamasis žirnis''' ({{La|Pisum sativum}}) – [[Pupiniai|pupinių]] (''Fabaceae'') šeimos [[žirnis|žirnių]] (''Pisum'') genties [[augalas|augalų]] rūšis. |
||
12:42, 14 kovo 2015 versija
- Apie kaimą Šakių rajone žr. Žirniai (Šakiai).
| Pisum sativum | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Žirnis (Pisum sativum) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
|
Sėjamasis žirnis (lot. Pisum sativum) – pupinių (Fabaceae) šeimos žirnių (Pisum) genties augalų rūšis.
Vienmetis žolinis augalas. Lapai poromis priešiškai plunksniški su kiaušiniškais lapeliais ir ūseliais, kuriais kabinasi prie atramos. Vaisius – ankštis, kurioje yra apvalios ar netaisyklingos žalsvai geltonos, rausvai gelsvos ar žalios sėklos.
Kilmė
Žirnis labai senas kultūrinis augalas. Mažojoje Azijoje jis buvo auginamas akmens ir žalvario amžiuose. Sėklų rasta prie Alpių esančių sričių poliniuose statiniuose. Žirniai buvo vienas svarbiausių senovės graikų ir romėnų, ypač liaudies, maistinių augalų. Centrinėje Europoje jie paplito vėlai – VIII – X a. ir buvo auginami grūdams. XVIII a. žirnius maistui jau plačiai vartojo Prancūzijoje ir Anglijoje.
Šis augalas kažkada buvo svarbus genetinių tyrimų objektas, iš jo atrasti Mendelio dėsniai. Šiuo metu žirnis yra modelinis augalas chloroplastų importo sistemoms tirti.
Sudėtis
Žirniuose baltymų daugiau nei kitose daržovėse ir nemažiau negu mėsoje. Žirnių baltymus sudaro labai svarbios aminorūgštys (cistinas, lizinas, triptofanas, argininas, metioninas), kurias sintetina tik augalai. Jos gyvybiškai svarbios tiek žmonėms, tiek gyvuliams.
Grūduose yra cukraus, 122 mg% fosforo, krakmolo, 285 mg% kalio druskų, riebalų, vitaminų A, B1, B2, C.
Žalieji žirneliai yra 1,5-2 kartus kaloringesni už kitas daržoves ir bulves. Juose iki 20 % baltymų, karotino, ląstelienos, 25 mg% vitaminų B, C.
Pritaikymas
Po derliaus nuėmimo antžeminė žirnių dalis gali būti šeriama gyvuliams žalia ar iš jos gaminamas silosas, o iš grūdų koncentruotieji pašarai.
Mityba
Žalieji žirneliai dažnai vartojami dietinei mitybai.
Subrendę žirniai valgomi virti. Iš virtų žirnių gaminami konservai. Galima dėti į miltus, kepant kvietinę duoną.
Nesubrendusios žalios sėklos – žalieji žirneliai – valgomi švieži, džiovinti ir konservuoti.
Vaistinės augalo savybės
|
Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos medžiagos kelia abejones. Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. |
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Žirnių virkščių ir sėklų nuoviru, kaip šlapimą varančia priemone, gydoma inkstų akmenligė.
Iš jų miltų dedami kompresai pūliniams minkštinti.
| |||||