Stasys Kudirka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Eilutė 32: Eilutė 32:
}}
}}


'''Stasys Kudirka''' (g. [[1904]] m. lapkričio mėn. [[Masiauskai|Masiauskų]] k., [[Barzdų valsčius|Barzdų vls.]], [[Naumiesčio apskritis|Naumiesčio apskrityje]] (dab. [[Šakių rajonas|Šakių r.]]) m. [[1976]] m. [[vasario 19]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – gydytojas, chirurgas, ilgametis [[Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė|Alytaus apskrities ligoninės]] vadovas.
'''Stasys Kudirka''' ([[1904]] m. lapkričio mėn. [[Masiauskai|Masiauskų]] k., [[Barzdų valsčius|Barzdų vls.]], [[Naumiesčio apskritis|Naumiesčio apskrityje]] (dab. [[Šakių rajonas|Šakių r.]]) – [[1976]] m. [[vasario 19]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – gydytojas, chirurgas, ilgametis [[Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė|Alytaus apskrities ligoninės]] vadovas.


== Biografija ==
== Biografija ==


Gydytojas S. Kudirka į [[Alytus|Alytų]] atvyko [[1934]] m. ir pradėjo dirbti [[chirurgija|chirurgijos]] skyriaus vedėju. Ligoninė tuomet buvo Pirmajame Alytuje, buvusių Pontono kareivinių medinėse patalpose. S. Kudirka buvo ne tik chirurgas, bet ir geras vidaus ligų diagnostas, traumatologas, dermatovenerologas, pediatras. Alytuje buvo laikomas labiausiai pasiruošusiu chirurgo darbui. [[1939]] m. S. Kudirka paskirtas naujai pastatytos Alytaus apskrities ligoninės direktoriumi ir toliau ėjo chirurginio skyriaus vedėjo pareigas.
Gydytojas S. Kudirka į [[Alytus|Alytų]] atvyko [[1934]] m. ir pradėjo dirbti [[chirurgija|chirurgijos]] skyriaus vedėju. Ligoninė tuomet buvo Pirmajame Alytuje, buvusių Pontono kareivinių medinėse patalpose. S. Kudirka buvo ne tik chirurgas, bet ir geras vidaus ligų diagnostas, traumatologas, dermatovenerologas, pediatras. Alytuje buvo laikomas labiausiai pasiruošusiu chirurgo darbui. [[1939]] m. S. Kudirka paskirtas naujai pastatytos Alytaus apskrities ligoninės direktoriumi ir toliau ėjo chirurginio skyriaus vedėjo pareigas.


Apskrities ligoninei S. Kudirka vadovavo [[1939]]-[[1942]] ir [[1945]]-[[1963]] m. Pertraukoje tarp šių pareigų dirbo adjutantu [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|Vilniaus universiteto Medicinos fakultete]], dėstė topografinės [[anatomija|anatomijos]] ir ligonių [[slauga|slaugos]] kursą, vedė praktinius užsiėmimus. S.Kudirka savarankiškai atlikdavo daugybę sudėtingų [[Operacija (medicina)|operacijų]]. Jis rinko ir sistemino operacijų duomenis, rašėsi pastabas apie [[Bazedovo liga|Bazedovo ligą]], ketino rašyti mokslinį darbą.
Apskrities ligoninei S. Kudirka vadovavo [[1939]][[1942]] ir [[1945]][[1963]] m. Pertraukoje tarp šių pareigų dirbo adjutantu [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|Vilniaus universiteto Medicinos fakultete]], dėstė topografinės [[anatomija|anatomijos]] ir ligonių [[slauga|slaugos]] kursą, vedė praktinius užsiėmimus. S.Kudirka savarankiškai atlikdavo daugybę sudėtingų [[Operacija (medicina)|operacijų]]. Jis rinko ir sistemino operacijų duomenis, rašėsi pastabas apie [[Bazedovo liga|Bazedovo ligą]], ketino rašyti mokslinį darbą.


S. Kudirka operuodavo tik su „jodo pirštinėmis“: pusę valandos plaudavo rankas šepečiais, paskui dezinfekuodavo jas [[sublimatas|sublimato]] tirpalu ir ištepdavo [[jodas|jodu]]. Taip [[dezinfekcija|dezinfekuotomis]] rankomis chirurgas darė visas pilvo organų, krūties [[abliacija]]s, „varlės kojos“ operacijas. Per savo gyvenimą jis iš viso atliko apie 35 tūkst. operacijų, ir visos buvo sėkmingos. [[1939]] m. pirmasis perpylė kraują tiesiai iš donoro recipientui.
S. Kudirka operuodavo tik su „jodo pirštinėmis“: pusę valandos plaudavo rankas šepečiais, paskui dezinfekuodavo jas [[sublimatas|sublimato]] tirpalu ir ištepdavo [[jodas|jodu]]. Taip [[dezinfekcija|dezinfekuotomis]] rankomis chirurgas darė visas pilvo organų, krūties [[abliacija]]s, „varlės kojos“ operacijas. Per savo gyvenimą jis iš viso atliko apie 35 tūkst. operacijų, ir visos buvo sėkmingos. [[1939]] m. pirmasis perpylė kraują tiesiai iš donoro recipientui.


Iš ligoninės vadovo pareigų pasitraukė, o vėliau ir gydytojo darbo atsisakė pablogėjus sveikatai. [[1976]] m. susirgęs [[gelta]] buvo paguldytas į [[Daugai|Daugų]] infekcinę ligoninę, o vėliau įtariant [[kasa|kasos]] auglį pervežtas į [[Kauno klinikos|Kauno klinikas]]. Mirė 1976 m. [[vasario 19]] d.
Iš ligoninės vadovo pareigų pasitraukė, o vėliau ir gydytojo darbo atsisakė pablogėjus sveikatai. [[1976]] m. susirgęs [[gelta]] buvo paguldytas į [[Daugai|Daugų]] infekcinę ligoninę, o vėliau įtariant [[kasa|kasos]] auglį pervežtas į [[Kauno klinikos|Kauno klinikas]]. Mirė 1976 m. [[vasario 19]] d.


== Atminimo įamžinimas ==
== Atminimo įamžinimas ==


* [[1989]] m. Stasio Kudirkos vardas suteiktas Alytaus rajono centrinei ligoninei.
* [[1989]] m. Stasio Kudirkos vardas suteiktas Alytaus rajono centrinei ligoninei.
* [[2012]] m. gydytojo nuopelnai pristatyti [[Lietuvos gydytojų sąjunga|Lietuvos gydytojų sąjungos]] išleistoje knygoje „Atminties ženklai gydytojams“.<ref>http://lzinios.lt/lzinios/Sveikata/lietuvos-medikai-garsejo-gerais-darbais/154593</ref>
* [[2012]] m. gydytojo nuopelnai pristatyti [[Lietuvos gydytojų sąjunga|Lietuvos gydytojų sąjungos]] išleistoje knygoje „Atminties ženklai gydytojams“.<ref>http://lzinios.lt/lzinios/Sveikata/lietuvos-medikai-garsejo-gerais-darbais/154593</ref>


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{ref}}


Eilutė 57: Eilutė 57:


{{DEFAULTSORT:Kudirka, Stasys}}
{{DEFAULTSORT:Kudirka, Stasys}}

[[Kategorija:Lietuvos chirurgai]]
[[Kategorija:Lietuvos chirurgai]]

14:29, 12 kovo 2015 versija

Stasys Kudirka
Gimė 1904 m. lapkričio mėn.
Masiauskuose, Barzdų valsčius
Mirė 1976 m. vasario 19 d. (~72 metai)
Kaunas
Veikla gydytojas, chirurgas
Organizacijos Alytaus apskrities ligoninė
Pareigos direktorius
1939-1942, 1945-1963 m.

Stasys Kudirka (1904 m. lapkričio mėn. Masiauskų k., Barzdų vls., Naumiesčio apskrityje (dab. Šakių r.) – 1976 m. vasario 19 d. Kaune) – gydytojas, chirurgas, ilgametis Alytaus apskrities ligoninės vadovas.

Biografija

Gydytojas S. Kudirka į Alytų atvyko 1934 m. ir pradėjo dirbti chirurgijos skyriaus vedėju. Ligoninė tuomet buvo Pirmajame Alytuje, buvusių Pontono kareivinių medinėse patalpose. S. Kudirka buvo ne tik chirurgas, bet ir geras vidaus ligų diagnostas, traumatologas, dermatovenerologas, pediatras. Alytuje buvo laikomas labiausiai pasiruošusiu chirurgo darbui. 1939 m. S. Kudirka paskirtas naujai pastatytos Alytaus apskrities ligoninės direktoriumi ir toliau ėjo chirurginio skyriaus vedėjo pareigas.

Apskrities ligoninei S. Kudirka vadovavo 19391942 ir 19451963 m. Pertraukoje tarp šių pareigų dirbo adjutantu Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, dėstė topografinės anatomijos ir ligonių slaugos kursą, vedė praktinius užsiėmimus. S.Kudirka savarankiškai atlikdavo daugybę sudėtingų operacijų. Jis rinko ir sistemino operacijų duomenis, rašėsi pastabas apie Bazedovo ligą, ketino rašyti mokslinį darbą.

S. Kudirka operuodavo tik su „jodo pirštinėmis“: pusę valandos plaudavo rankas šepečiais, paskui dezinfekuodavo jas sublimato tirpalu ir ištepdavo jodu. Taip dezinfekuotomis rankomis chirurgas darė visas pilvo organų, krūties abliacijas, „varlės kojos“ operacijas. Per savo gyvenimą jis iš viso atliko apie 35 tūkst. operacijų, ir visos buvo sėkmingos. 1939 m. pirmasis perpylė kraują tiesiai iš donoro recipientui.

Iš ligoninės vadovo pareigų pasitraukė, o vėliau ir gydytojo darbo atsisakė pablogėjus sveikatai. 1976 m. susirgęs gelta buvo paguldytas į Daugų infekcinę ligoninę, o vėliau įtariant kasos auglį pervežtas į Kauno klinikas. Mirė 1976 m. vasario 19 d.

Atminimo įamžinimas

  • 1989 m. Stasio Kudirkos vardas suteiktas Alytaus rajono centrinei ligoninei.
  • 2012 m. gydytojo nuopelnai pristatyti Lietuvos gydytojų sąjungos išleistoje knygoje „Atminties ženklai gydytojams“.[1]

Šaltiniai

Nuorodos