Kulvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°06′34.66″ š. pl. 24°10′52.74″ r. ilg. / 55.1096278°š. pl. 24.1813167°r. ilg. / 55.1096278; 24.1813167
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Vilensija (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 23: Eilutė 23:
Kulva, šventoriaus koplyčia.JPG|Šventoriaus koplyčia
Kulva, šventoriaus koplyčia.JPG|Šventoriaus koplyčia
</gallery>
</gallery>

== Nuorodos ==

* [http://www.kaunoarkivyskupija.lt/kulva/ Kulvos Švč. Mergelės Marijos parapija]


[[Kategorija:Jonavos rajono bažnyčios]]
[[Kategorija:Jonavos rajono bažnyčios]]

20:28, 9 kovo 2015 versija

55°06′34.66″ š. pl. 24°10′52.74″ r. ilg. / 55.1096278°š. pl. 24.1813167°r. ilg. / 55.1096278; 24.1813167

Kulvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
Vyskupija Kauno
Dekanatas Jonavos
Savivaldybė Jonavos rajonas
Gyvenvietė Kulva
Adresas Kauno g. 5
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta (įrengta) 1925 m.
Kulvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Kulvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčia stovi Kulvos kaime, prie kelio  232  VilijampolėŽeimiaiŠėta .

Istorija

Manoma, kad pirmoji medinė koplyčia buvo pastatyta XVI a. pradžioje. Kulvoje nuolat gyveno kunigas. Jį išlaikė Kulvos (Žemutinės Kulvos) dvaras (dvarininkai Kulviečiai, perėję į reformaciją, koplyčią atidavė evangelikams reformatams). Skarulių klebonas Klimkevičius 1645 m. pradėjo bylinėtis dėl Kulvos koplyčios. Jono Parčevskio rūpesčiu išmūryta koplyčia su 3 valakais žemės ir 3 valstiečių šeimomis 1647 m. perduota katalikams. Koplyčia 1710 m. gerokai remontuota. Iki 1782 m. primūrytas priebažnytis.

1782 m. bažnyčia buvo filija. 2 km į pietvakarius nuo Kulvos, Sangailiškiuose, buvo koplyčia. Joje taip pat laikytos pamaldos. Kauno maršalka J. Stanevičius ir kunigas Saulyta gavo iš vyresnybės pinigų ir bažnyčią 1847 m. atnaujino. Kunigo Julijono Norkevičiaus iniciatyva įsteigta parapijos bibliotekėlė. 1909 m. įsteigta parapija.

19091914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Vargonininkas Jonas Jakaitis XX a. pradžioje suorganizavo bažnytinį chorą. Nuo 1909 m. kas antrą sekmadienį pradėta giedoti lietuviškai. Bažnyčia 1911 m. perstatyta, paaukštintas bokštas.

Per Antrąjį pasaulinį karą mūrinė bažnyčia sudegė. Išliko varpinė ir presbiterija. Šiuo metu pagrindinio pastato pamatai užkonservuoti po stogeliu, varpinė tebenaudojama.

Architektūra

Bažnyčia įrengta mūriniame gyvenamajame name su mansarda. Kulvoje ilgai klebonavo (nuo 1928 m. ir po karo) Antanas Sieklickas (1891–1980 m.).

Nuorodos