Skalmantas (Gediminaičių protėvis): Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
Proanūkiai Rusišką žodį pakeičiau į Lietuvišką provaikaičiai.
S (Bot: Migrating 2 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q4422093 (translate me)) |
(Proanūkiai Rusišką žodį pakeičiau į Lietuvišką provaikaičiai.) |
||
|
'''Skalmantas''' (kiti galimi rekonstrukciniai variantai: ''Komantas'', ''Gomantas'', ''Kalmantas'', ''Galmantas'' ir pan.; {{ru|Skolomend}} g. apie [[1210]] m. – m. po [[1285]] m.) – [[Gediminaičiai|Gediminaičių]] protėvis (pasak S. Rouvelo, šis asmuo gali būti tapatus [[Dainava (baltų žemė)|Sūduvos]] kunigaikščiui [[Komantas (jotvingis)|Komantui]])<ref>Rowell S. C., ''Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva'', V., 2001, p. 58.</ref>.
Minimas tik rusų poemoje „Zadonščina“ („Uždonė“; XIV a. pab.). Joje Kulikovo mūšio ([[1380]] m.) dalyviai Andriejus ir Dmitrijus Algirdaičiai pirmojo šių brolių lūpomis įvardyti kaip Skalmanto
„Patys sau esame du broliai, [[Algirdas|Algirdo]] sūnūs, o anūkai mes − [[Gediminas|Gedimino]] (''Domentovy'', ''Jedimentovy''), o
Lenkų istorikas [[Ježis Ochmanskis|J. Ochmanskis]] (Jerzy Ochmański), „Zadonščinos“ informaciją apie Gediminą kaip Skalmanto sūnų bandydamas suderinti su tradiciniu Gediminaičių kildinimu iš [[Butvydas|Butvydo]], aukščiau pateikto fragmento žodį ''pravnuki'' verčia platesne prasme − „protėvis“, ir Skalmantą siūlo laikyti [[Gediminas|Gedimino]] seneliu. [[Tomas Baranauskas|T. Baranauskas]] tokiai interpretacijai prieštarauja, − esą Andriejus Algirdaitis nuosekliai „žingsniuoja“ į savosios giminės praeitį: nusakęs savo paties ir savo brolio tarpusavio giminystę („Patys sau esame du broliai“), po to jis įvardija savo ir Dmitrijaus tėvą Algirdą, po jo − savo ir Dmitrijaus senelį Gediminą, o iškart po pastarojo − savo ir Dmitrijaus prosenelį Skalmantą; kadangi tokiame kontekste Algirdaičio pasakojimo „peršokimas“ per vieną dinastijos kartą mažai tikėtinas, „Zadonščinos“ Skalmantą, pasak T. Baranausko, adekvačiausia būtų laikyti Gedimino tėvu<ref>Baranauskas T., ''Gedimino kilmė'' // „Voruta“, 1996 11 23-30, Nr. 44 (278), p. 6.</ref>.
| |||