Marija Magdalietė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Šalinamas Link GA šablonas.
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Šalinamas Link FA šablonas.
Eilutė 14: Eilutė 14:
[[Kategorija:Krikščionių šventieji]]
[[Kategorija:Krikščionių šventieji]]
[[Kategorija:Naujojo Testamento veikėjai]]
[[Kategorija:Naujojo Testamento veikėjai]]

{{Link FA|mk}}

00:17, 8 kovo 2015 versija

Stačiatikių Marijos Magdalietės ikona

Marija Magdalietė (arba Magdalena; hebr. מרים „karti“), Naujajame Testamente – Magdalos miestelio gyventoja. Tikima, kad ji buvo ta moteris, iš kurios, pagal Bibliją, Kristus išvarė septynis demonus. Taip pat, tikima, kad ją pagavo paleistuvaujant rabinai, kuomet Kristus liepė rabinams mesti į ją akmenį, jei jie patys „be nuodėmės“. Romos katalikybėje, stačiatikybėje ir anglikonizme ji laikoma šventąja, bet krikščioniškajame fundamentalizme – tik nusidėjusia moterimi.

Teigiama, kad Marijos Magdalietės palaikai buvo paslėpti nuo saracėnų ir atrasti 1279 metais Provanse (dabartinėje Prancūzijoje), jos kaukolė saugoma Saint Maximin – la-Sainte-Baume miestelio katedros požemiuose, kitos kūno dalys neišliko, jas išsinešiojo keliaujantys piligrimai ir popiežiai[reikalingas šaltinis].

Nuorodos