Marija Magdalietė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šalinamas Link GA šablonas. |
S Šalinamas Link FA šablonas. |
||
Eilutė 14: | Eilutė 14: | ||
[[Kategorija:Krikščionių šventieji]] |
[[Kategorija:Krikščionių šventieji]] |
||
[[Kategorija:Naujojo Testamento veikėjai]] |
[[Kategorija:Naujojo Testamento veikėjai]] |
||
{{Link FA|mk}} |
00:17, 8 kovo 2015 versija
Marija Magdalietė (arba Magdalena; hebr. מרים „karti“), Naujajame Testamente – Magdalos miestelio gyventoja. Tikima, kad ji buvo ta moteris, iš kurios, pagal Bibliją, Kristus išvarė septynis demonus. Taip pat, tikima, kad ją pagavo paleistuvaujant rabinai, kuomet Kristus liepė rabinams mesti į ją akmenį, jei jie patys „be nuodėmės“. Romos katalikybėje, stačiatikybėje ir anglikonizme ji laikoma šventąja, bet krikščioniškajame fundamentalizme – tik nusidėjusia moterimi.
Teigiama, kad Marijos Magdalietės palaikai buvo paslėpti nuo saracėnų ir atrasti 1279 metais Provanse (dabartinėje Prancūzijoje), jos kaukolė saugoma Saint Maximin – la-Sainte-Baume miestelio katedros požemiuose, kitos kūno dalys neišliko, jas išsinešiojo keliaujantys piligrimai ir popiežiai[reikalingas šaltinis].