Geometrija

Geometrijos figūrų lentelė (Visuotinė enciklopedija Cyclopedia, 1728 m.)

Geometrija (gr. Γῆ, Gē – Žemė; μέτρεω, metreō – matuoju) – matematikos dalis, tirianti erdvinius ryšius. Dėl praktinio panaudojimo, geometrija buvo viena pirmųjų matematikos šakų.

Intuityviai ar iš patirties žmonės apibūdina erdvę tam tikromis bazinėmis savybėmis, vadinamomis aksiomomis. Aksiomos ne įrodomos, bet naudojamos kartu su matematiniais taško, tiesės, kreivės, plokštumos ir paviršiaus apibrėžimais loginėms išvadoms gauti.

Pirmasis geometrijos aksiomatiką apibrėžė graikų matematikas Euklidas. Praėjus tūkstantmečiui, atsirado analitinė geometrija, kur įvesta koordinačių sistema, o taškai vaizduojami kaip skaičių pora ar trejetas.

Pagrindinės geometrijos sąvokos

Pagrindinės geometrijos sąvokos yra taškas, tiesė ir plokštuma.

• Taškas – tai bedimensis objektas (neturi nei ilgio, nei pločio). Taškai yra žymimi didžiosiomis abėcėlės raidėmis (A, B, C).
• Tiesė – tai linija, kuri yra begalinė ilgio ir plonumo atžvilgiu. Linijos yra žymimos mažosiomis abėcėlės raidėmis (a, b, c).
• Plokštuma – tai begalinis lygus paviršius. Plokštuma yra nusakoma trimis taškais, pvz., ABC.

Vikižodynas