Getingeno universitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 54: | Eilutė 54: | ||
== Lietuviai == |
== Lietuviai == |
||
[[XVIII a.]] universitete studijavo 7 studentai iš Lietuvos. Vėliau universitete studijavo: [[Helmutas Arnašius]], [[Juzefas Vladislavas Bychovecas]], [[Jonas Genys (1923)|Jonas Genys]], [[Antanas Juška (1902)|Antanas Juška]], [[Izabelė Matusevičiūtė]], [[Bronius Povilaitis]], [[Diedrich Schroeder|Dytrichas Šrioderis]], [[Konrad von Dressler]], [[Jürgen Costede]]. |
[[XVIII a.]] universitete studijavo 7 studentai iš Lietuvos. Vėliau universitete studijavo: [[Helmutas Arnašius]], [[Juzefas Vladislavas Bychovecas]], [[Jonas Genys (1923)|Jonas Genys]], [[Antanas Juška (1902)|Antanas Juška]], [[Izabelė Matusevičiūtė]], [[Bronius Povilaitis]], [[Diedrich Schroeder|Dytrichas Šrioderis]], [[Konrad von Dressler]], [[Jürgen Costede]], [[Klaus Adomeit]]. |
||
;Universitete dirbo: |
;Universitete dirbo: |
||
20:00, 12 vasario 2015 versija
| Getingeno universitetas vok. Georg-August-Universität Göttingen | |
 | |
| lot. Universitas Regiæ Georgiæ Augustæ | |
| Įkurtas | 1734 m. |
|---|---|
| Tipas | Visuomeninis |
| Rektorius | Ulrike Beisiegel |
| Darbuotojų | 11 876, iš jų 431 profesoriai |
| Studentų | 25 377 (2012 m.) |
| Vieta | Getingenas, Vokietija |
| Svetainė | www.uni-goettingen.de |
Getingeno universitetas (vok. Georg-August-Universität Göttingen, lot. Universitas Regiæ Georgiæ Augustæ) – vienas didžiausių Vokietijos universitetų Getingene.
Istorija
1737 m. universitetą įkūrė Didžiosios Britanijos karalius ir Hanoverio kurfiurstas Jurgis II, universitetas pavadintas jo vardu. XVIII a. universitetas buvo žymus racionalizmo ir humanizmo, XIX a. pradžioje – kultūrinio ir nacionalinio sąjūdžio centras.[1]
Fakultetai
- Agronomijos fakultetas
- Biologijos fakultetas
- Chemijos fakultetas
- Ekonomikos fakultetas
- Filosofijos fakultetas
- Fizikos fakultetas
- Geologijos ir geografijos fakultetas
- Matematikos fakultetas
- Medicinos fakultetas
- Miškininkystės ir ekologijos fakultetas
- Socialinių mokslų fakultetas
- Teisės fakultetas
- Teologijos fakultetas
Turi apie 150 mokslo tyrimų institutų ir mokslinių centrų. Yra universitetinė valstybinė biblioteka, įkurta 1734 m. (4 450 000 t.), botanikos sodas, įkurtas 1751 m., (steigėjas – Šveicarijos gamtos tyrinėtojas ir poetas A. fon Haleris), observatorija, Menų galerija, Etnologijos, Zoologijos, Archeologijos ir kiti muziejai. Leidžia mokslinius leidinius: „Personal- und Vorlesungsverzeichnis“, „Georgia-Augusta“, „Nachrichten aus der Universität Göttingen“. Apie 40 universiteto mokslininkų yra gavę Nobelio premiją.
Žmonės
- Universitete dėstė
- Enrikas Fermis, italų fizikas, pirmojo branduolinio reaktoriaus bei kvantinės teorijos išradėjas
- Jakobas Grimas, vokiečių kalbininkas, tautosakininkas, pasakininkas
- Vilhelmas Grimas, vokiečių kalbininkas, tautosakininkas, pasakininkas
- Augustas Leskynas, kalbininkas, slavistas, baltistas
- Bernardas Rymanas, matematikas
- Universitete studijavo
- Adalbertas Becenbergeris, vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas, 1874-1880 m. dėstė
- Vinfrydas Drochneris, vokiečių agronomas, veterinarijos gydytojas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys
- Erichas Hofmanas, vokiečių kalbininkas, baltistas
- Gustafas Kosina, vokiečių archeologas
- Hansas Kromė, vokiečių archeologas, muziejininkas
Lietuviai
XVIII a. universitete studijavo 7 studentai iš Lietuvos. Vėliau universitete studijavo: Helmutas Arnašius, Juzefas Vladislavas Bychovecas, Jonas Genys, Antanas Juška, Izabelė Matusevičiūtė, Bronius Povilaitis, Dytrichas Šrioderis, Konrad von Dressler, Jürgen Costede, Klaus Adomeit.
- Universitete dirbo
Eduardas Enrikas Jančauskas, Reinhardas Venskus
Šaltiniai
- ↑ Getingeno universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 30 psl.
51°32′31″ š. pl. 09°56′41″ r. ilg. / 51.54194°š. pl. 9.94472°r. ilg.
