Epidemija

Epidemija – ligos plitimas greitėjančiais tempais.

Terminas epidemija naudojamas tada, kai ligos plitimo tempai turi pagreitį: vidutiniškai vienas sergantis žmogus (ar gyvulys) užkrečia daugiau, nei vieną kitą žmogų (gyvulį). Tokiu būdu, užkrečiamos ligos plitimas darosi vis spartesnis. Pvz., jei į miestą atvažiuos vienas gripu užsikrėtęs žmogus, o gripo nešiotojas užkrės vidutiniškai du žmones per dieną, epidemija, pagal dienas, gali vystytis maždaug taip:

1. Pirmas užsikrėtęs žmogus atvažiuoja į miestą, užkrečia 2 žmones;
2. 3 jau sergantys žmonės užkrečia 6 naujus;
3. 9 jau sergantys užkrečia 18 naujų;
4. 27 jau sergantys užkrečia 54 naujus;
5. 81 jau sergantis užkrečia 162 naujus.

Tokiu būdu, terminas epidemija nereiškia, kad liga yra smarkiai paplitusi (per 5 dienas Vilniuje tai reikštų vos vieną iš 2000 žmonių), o tik reiškia, kad ligos plitimas turi tendenciją išsiplėsti iki labai didelių mastų. Jei per tam tikrą laiką pastebima, kad tam tikra infekcine liga suserga vis daugiau žmonių, tai reiškia, kad jos plitimas turi epideminį pobūdį.

Esant sparčiam pavojingos infekcinės ligos, pvz., maro, dizenterijos, choleros, raupsų plitimui, teritorijoje gali būti skelbiamas karantinas. Tuo atveju, kai epidemija plinta geografiškai didelėje teritorijoje (pvz., valstybių grupėje, žemyne ar visame pasaulyje), ji vadinama pandemija.

Iš epidemijų tyrimo, XIX amžiuje atsirado epidemiologijos mokslas, kurio objektas šiais laikais yra ne tik užkrečiamosios ligos, bet ir lėtinės ligos, vaistai ir kiti su sveikata susiję reiškiniai, jų paplitimas ir juos sąlygojantys veiksniai. Kai yra epidemija nereikia eiti i mokykla.