Pranas Stepulis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 1 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q4442266.
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Eilutė 36: Eilutė 36:
[[1930]] m. atvyko į [[Kaunas|Kauną]]. [[1937]] m. baigė Kauno suaugusiųjų gimnaziją. 1930–[[1938]] m. mokėsi Lietuvos kanklininkų draugijos kursuose (Prano Puskunigio ir Justino Strimaičio mokinys), 1938–[[1940]] m. pats juose dėstė. 1938–1940 m. studijavo [[VDU]], 1940 m. – [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] filologiją. [[1950]] m. baigė [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos valstybinę konservatoriją]] (Romualdo Džiugo [[obojus|obojaus]] klasę), įgijo obojininko specialybę. <ref>{{TLE|4|- 105|}}</ref>
[[1930]] m. atvyko į [[Kaunas|Kauną]]. [[1937]] m. baigė Kauno suaugusiųjų gimnaziją. 1930–[[1938]] m. mokėsi Lietuvos kanklininkų draugijos kursuose (Prano Puskunigio ir Justino Strimaičio mokinys), 1938–[[1940]] m. pats juose dėstė. 1938–1940 m. studijavo [[VDU]], 1940 m. – [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] filologiją. [[1950]] m. baigė [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos valstybinę konservatoriją]] (Romualdo Džiugo [[obojus|obojaus]] klasę), įgijo obojininko specialybę. <ref>{{TLE|4|- 105|}}</ref>


[[1940]]–[[1962]] m. vadovavo Valstybinio dainų ir šokių (dabartinio [[Valstybinis dainų ir šokių ansamblis Lietuva|„Lietuvos“]]) ansamblio orkestro kanklių grupei. Nuo [[1945]] m. dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]]), [[1970]]–[[1987]] m. buvo šios mokyklos Liaudies instrumentų katedros vedėjas, [[1981]] m. profesorius. Palaidotas [[Karveliškės|Karveliškių]] kapinėse. <ref>http://www.lzinios.lt/lt/2007-04-07/kultura/kankliu_patriarcho_netekus.html</ref>
[[1940]]–[[1962]] m. vadovavo Valstybinio dainų ir šokių (dabartinio [[Valstybinis dainų ir šokių ansamblis Lietuva|„Lietuvos“]]) ansamblio orkestro kanklių grupei. Nuo [[1945]] m. dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]]), [[1970]]–[[1987]] m. buvo šios mokyklos Liaudies instrumentų katedros vedėjas, [[1981]] m. profesorius. Palaidotas [[Karveliškių kapinės]]e. <ref>http://www.lzinios.lt/lt/2007-04-07/kultura/kankliu_patriarcho_netekus.html</ref>


== Nuopelnai ==
== Nuopelnai ==

00:02, 10 vasario 2015 versija

Pranas Stepulis
Gimė 1913 m. gruodžio 14 d.
Janėnai, Seinų apskritis
Mirė 2007 m. balandžio 5 d. (93 metai)
Vilnius
Sutuoktinis (-ė) Zita Stepulienė
Vaikai Rūta, Putinas
Veikla kanklininkas, pedagogas, meno kolektyvų vadovas
Partija 1961 m. SSKP
Alma mater 1950 m. Lietuvos valstybinė konservatorija
Žymūs apdovanojimai

Pranas Stepulis (1913 m. gruodžio 14 d. Janėnuose, Seinų apskritis2007 m. balandžio 5 d. Vilniuje) – Lietuvos kanklininkas, meno kolektyvų vadovas, profesorius.

Biografija

1930 m. atvyko į Kauną. 1937 m. baigė Kauno suaugusiųjų gimnaziją. 1930–1938 m. mokėsi Lietuvos kanklininkų draugijos kursuose (Prano Puskunigio ir Justino Strimaičio mokinys), 1938–1940 m. pats juose dėstė. 1938–1940 m. studijavo VDU, 1940 m. – Vilniaus universitete filologiją. 1950 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (Romualdo Džiugo obojaus klasę), įgijo obojininko specialybę. [1]

19401962 m. vadovavo Valstybinio dainų ir šokių (dabartinio „Lietuvos“) ansamblio orkestro kanklių grupei. Nuo 1945 m. dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 19701987 m. buvo šios mokyklos Liaudies instrumentų katedros vedėjas, 1981 m. profesorius. Palaidotas Karveliškių kapinėse. [2]

Nuopelnai

P. Stepulis pagrindė profesionaliojo kankliavimo metodiką, sukūrė akademinio kankliavimo pamatus. Jo dėka buvo praplėstas aukštųjų kanklių garsynas, suformuota šiuolaikinių koncertinių kanklių šeima. Tarp P. Stepulio mokinių yra žymiausi Lietuvos kanklininkai: K. Tamošaitienė, Z. Stepulienė, A. Prusevičius, L. Naikelienė, D. Šimakauskaitė, N. Karčiauskienė, A. Juškevičienė ir daugelis žinomų ansamblių bei orkestrų vadovų, šalies aukštųjų ir vaikų muzikos mokyklų mokytojų. [3]

1954 m. LSSR nusipelnęs artistas. 1963 m. LSSR nusipelnęs meno veikėjas. 2003 m. prezidentas Rolandas Paksas apdovanojo Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi. [4]

Šaltiniai