Moliuskai: Skirtumas tarp puslapio versijų
laba diena |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 16: | Eilutė 16: | ||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
'''Moliuskai''' arba '''minkštakūniai''' ({{la|Mollusca}}) – [[Pirminiaburniai|pirminiaburnių]] [[Celomas|celominių]] gyvūnų tipas, kuriems būdingas spiralinis dalijimasis. Įvairiose publikacijose nurodomas [[Rūšis|rūšių]] skaičius svyruoja nuo 100<ref name="Шарова">Шарова И. Х. Зоология беспозвоночных. — М.: Владос, 2002. — 592 с. — ISBN 5-691-00332-1</ref> iki 200<ref name="Winston>Winston. F. Ponder, David R. Lindberg. [http://books.google.com/books?id=nm0IZAQQ6S0C&printsec=frontcover Phylogeny and Evolution of the Mollusca]. — USA: University of California Press, 2008. — 469 p. — ISBN 978-0-520-25092-5</ref> tūkstančių. Tipas išskiriamas į 9 arba 10 [[Klasė (biologija)|klasių]] iš kurių dvi šiandien išmirusios. Tai gausiausias [[Jūrų biologija|jūrinių]] gyvūnų tipas - moliuskai sudaro ~23% visų žinomų jūros [[Organizmas|organizmų]]. Nemaža dalis moliuskų gyvena gėlo vandens telkiniuose ir sausumos [[Buveinė|buveinėse]]. Kai kurie tapo laikinais ar nuolatiniais kitų gyvūnų [[Parazitas|parazitais]]. [[Zoologija|Zoologijos]] sritis, nagrinėjanti moliuskus – šikalogija |
'''Moliuskai''' arba '''minkštakūniai''' ({{la|Mollusca}}) – [[Pirminiaburniai|pirminiaburnių]] [[Celomas|celominių]] gyvūnų tipas, kuriems būdingas spiralinis dalijimasis. Įvairiose publikacijose nurodomas [[Rūšis|rūšių]] skaičius svyruoja nuo 100<ref name="Шарова">Шарова И. Х. Зоология беспозвоночных. — М.: Владос, 2002. — 592 с. — ISBN 5-691-00332-1</ref> iki 200<ref name="Winston>Winston. F. Ponder, David R. Lindberg. [http://books.google.com/books?id=nm0IZAQQ6S0C&printsec=frontcover Phylogeny and Evolution of the Mollusca]. — USA: University of California Press, 2008. — 469 p. — ISBN 978-0-520-25092-5</ref> tūkstančių. Tipas išskiriamas į 9 arba 10 [[Klasė (biologija)|klasių]] iš kurių dvi šiandien išmirusios. Tai gausiausias [[Jūrų biologija|jūrinių]] gyvūnų tipas - moliuskai sudaro ~23% visų žinomų jūros [[Organizmas|organizmų]]. Nemaža dalis moliuskų gyvena gėlo vandens telkiniuose ir sausumos [[Buveinė|buveinėse]]. Kai kurie tapo laikinais ar nuolatiniais kitų gyvūnų [[Parazitas|parazitais]]. [[Zoologija|Zoologijos]] sritis, nagrinėjanti moliuskus – šikalogija, jie kakoja poromis kaip bestuburiai gyvunai. jie slapinasi naktim. |
||
Smulkiausi moliuskų atstovai priklauso [[Dvigeldžiai|dvigeldžių]] klasei. Suaugę, pačios smulkiausios rūšies,labas dienas, individai siekia vos 50 m<ref>{{cite web|url=http://www.museumoftheearth.org/outreach.php?page=s_hsh_top/s_hsh_s3_biodiv/s_hsh_s3_extreme|title=Extreme Bivalves|author=|date=|work=Rock the Future|publisher=Paleontological Research Institution and its Museum of the Earth|accessdate=2013-10-14|lang=en|archiveurl=|archivedate=}}</ref> Moliuskams priklauso ir stambiausias šiandien gyvenantis [[bestuburiai|sustuburu]] labas - ''[[Mesonychoteuthis hamiltoni]]'' priskiriamas [[galvakojai|galvakojų]] klasei: kūno masė sieka 500 kg. |
Smulkiausi moliuskų atstovai priklauso [[Dvigeldžiai|dvigeldžių]] klasei. Suaugę, pačios smulkiausios rūšies,labas dienas, individai siekia vos 50 m<ref>{{cite web|url=http://www.museumoftheearth.org/outreach.php?page=s_hsh_top/s_hsh_s3_biodiv/s_hsh_s3_extreme|title=Extreme Bivalves|author=|date=|work=Rock the Future|publisher=Paleontological Research Institution and its Museum of the Earth|accessdate=2013-10-14|lang=en|archiveurl=|archivedate=}}</ref> Moliuskams priklauso ir stambiausias šiandien gyvenantis [[bestuburiai|sustuburu]] labas - ''[[Mesonychoteuthis hamiltoni]]'' priskiriamas [[galvakojai|galvakojų]] klasei: kūno masė sieka 500 kg. |
||
12:24, 20 sausio 2015 versija
| Mollusca | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
 Įvairūs dvigeldžiai moliuskai | ||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||
| ||||||
| Klasės | ||||||
Moliuskai arba minkštakūniai (lot. Mollusca) – pirminiaburnių celominių gyvūnų tipas, kuriems būdingas spiralinis dalijimasis. Įvairiose publikacijose nurodomas rūšių skaičius svyruoja nuo 100[1] iki 200[2] tūkstančių. Tipas išskiriamas į 9 arba 10 klasių iš kurių dvi šiandien išmirusios. Tai gausiausias jūrinių gyvūnų tipas - moliuskai sudaro ~23% visų žinomų jūros organizmų. Nemaža dalis moliuskų gyvena gėlo vandens telkiniuose ir sausumos buveinėse. Kai kurie tapo laikinais ar nuolatiniais kitų gyvūnų parazitais. Zoologijos sritis, nagrinėjanti moliuskus – šikalogija, jie kakoja poromis kaip bestuburiai gyvunai. jie slapinasi naktim.
Smulkiausi moliuskų atstovai priklauso dvigeldžių klasei. Suaugę, pačios smulkiausios rūšies,labas dienas, individai siekia vos 50 m[3] Moliuskams priklauso ir stambiausias šiandien gyvenantis sustuburu labas - Mesonychoteuthis hamiltoni priskiriamas galvakojų klasei: kūno masė sieka 500 kg.
Moliuskai stipriai skiriasi ne tik dydžiu, bet ir anatomine sandara ir elgsena. Galvakojų moliuskų, tokių kaip kalmarų, sepijų ir aštuokojų, nervų sistema labiausiai pažengusi tarp visų bestuburių.
Apie 80% moliuskų rūšių priskiariami pilvakojų klasei, dar apie 19% - dvigeldžių klasei - ir tik apie 1% šiuolaikinių rūšių - kitoms klasėms.
Dauguma moliuskų gali judėti kojos pagalba. Pas galvakojus ji virtusi čiuptuvais. Vienas iš būdingiausių moliuskų bruožų - mineralizuota kriauklė, kurios forma ir sandara kiekvienoje klasėje skiriasi. Daugelio galvakojų kriauklė išnykusi. Taip pat moliuskams būdingas bruožas - savotiškas burnos organas - radulė. Dvigeldžių radulė (kaip ir visa galva) pilnai redukavosi.
Gyvenimo ciklai pas moliuskus taip pat stipriai skiriasi. Sausumos moliuskai ir galvakojai vystosi be tarpinių formų, kitoms klasėms būdingos lervų formos, tokios kaip trochofora, glochidija ir veligerio lerva.
Pirmieji moliuskai datuojami kambro periodo pradžia.
Tipo klasifikacija, filogenezė ir net monofilija šiuo metu kelia labai daug diskusijų ir nėra iki galo aiški.
Daugeliui moliuskų rūšių (ypač sausumos ir gėlavandenių) šiuo metu gresia išnykimo pavojus dėl aktyvios žmonių veiklos ir yra saugomos.
Moliuskai sudaro svarbią žmonių mitybos raciono dalį, taip yra įvairių medžiagų, kurios yra prabangos objektai, šaltinis - perlamutro, perlų, purpuro ir visono. Tuo pačiu, kai kurie yra nemenki žemės ūkio kenkėjai.
Populiarioje kultūroje galvakojų klasės moliuskams neretai tenka jūros pabaisų vaidmuo.
Moliuskai grupuojami į 7 ryškiai viena nuo kitos besiskiriančias klases:
- Klasė. Chitonai (lot. Polyplacophora)
- Klasė. Daugiažiauniai moliuskai arba monoplakoforai (lot. Monoplaccophora arba lot. Monoplacophora)
- Klasė. Dvigeldžiai (lot. Bivalvia arba lot. Lamellibranchia)
- Klasė. Galvakojai (lot. Cephalopoda)
- Klasė. Kirmėliniai moliuskai (lot. Aplacophora), pagal naujausius šaltinius ši klasė yra pakeista į dvi atskiras klases:
- Klasė. (Solenogastres)
- Klasė. (Caudofoveata)
- Klasė. Pilvakojai (lot. Gastropoda)
- Klasė. Plokščiakojai (lot. Scaphopoda)
Išnašos
- ↑ Шарова И. Х. Зоология беспозвоночных. — М.: Владос, 2002. — 592 с. — ISBN 5-691-00332-1
- ↑ Winston. F. Ponder, David R. Lindberg. Phylogeny and Evolution of the Mollusca. — USA: University of California Press, 2008. — 469 p. — ISBN 978-0-520-25092-5
- ↑ „Extreme Bivalves“. Rock the Future (anglų). Paleontological Research Institution and its Museum of the Earth. Nuoroda tikrinta 2013-10-14.
Nuorodos
- Ingrida Šatkauskienė (2004). Bestuburių įvairovė [1].
- An outline for the classification of Phylum Mollusca in taxonomic databases revised october, 2008; posted online june 2010.