Simonas Stanevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas 78.60.190.113 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Creative keitimas)
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Simonas Stanevičius''' ([[1799]] m. [[spalio 26]] d. [[Kanopėnai (Raseiniai)|Kanopėnuose]], dab. [[Raseinių rajonas|Raseinių raj]]. – [[1848]] m. [[kovo 10]] d. [[Stemplėsexas]e]e) – vienas iškiliausių [[XIX amžius|XIX amžiaus]] lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, labiausiai žinomas savo [[pasakėčia|pasakėčiomis]].
'''Simonas Stanevičius''' ([[1799]] m. [[spalio 26]] d. [[Kanopėnai (Raseiniai)|Kanopėnuose]], dab. [[Raseinių rajonas|Raseinių raj]]. – [[1848]] m. [[kovo 10]] d. [[Stemplės]]e) – vienas iškiliausių [[XIX amžius|XIX amžiaus]] lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, labiausiai žinomas savo [[pasakėčia|pasakėčiomis]].


Gimė smulkių [[žemaičiai|žemaičių]] bajorų šeimoje. Nuo 17 metų pradėjo gyventi savarankiškai, studijoms pinigus uždirbdavo pats. Mokėsi [[Kražių gimnazija|Kražių gimnazijoje]], vėliau liko ten dar metus, dirbo korepetitoriumi, tačiau po metų išvyko. [[1822]] metais įstojo į [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]], kuriame tuo metu vyravusi lietuvybės dvasia padarė lemiamą įtaką Stanevičiaus pasaulėžiūrai. Po svarbiausių darbų išleidimo [[1829]] m. jį pradėjo remti grafas [[Jurgis Pliateris (1810)|Jurgis Pliateris]]. [[1848]] m. mirė susirgęs [[džiova]]. Tiksli palaidojimo vieta nėra žinoma. [[1984]] m. tautodailininkas [[Vytautas Majoras]] pastatė paminklą ant simbolinio kapo – [[kenotafas|kenotafo]] [[Švėkšnos kapinės]]e.
Gimė smulkių [[žemaičiai|žemaičių]] bajorų šeimoje. Nuo 17 metų pradėjo gyventi savarankiškai, studijoms pinigus uždirbdavo pats. Mokėsi [[Kražių gimnazija|Kražių gimnazijoje]], vėliau liko ten dar metus, dirbo korepetitoriumi, tačiau po metų išvyko. [[1822]] metais įstojo į [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]], kuriame tuo metu vyravusi lietuvybės dvasia padarė lemiamą įtaką Stanevičiaus pasaulėžiūrai. Po svarbiausių darbų išleidimo [[1829]] m. jį pradėjo remti grafas [[Jurgis Pliateris (1810)|Jurgis Pliateris]]. [[1848]] m. mirė susirgęs [[džiova]]. Tiksli palaidojimo vieta nėra žinoma. [[1984]] m. tautodailininkas [[Vytautas Majoras]] pastatė paminklą ant simbolinio kapo – [[kenotafas|kenotafo]] [[Švėkšnos kapinės]]e.

14:50, 18 sausio 2015 versija

Simonas Stanevičius (1799 m. spalio 26 d. Kanopėnuose, dab. Raseinių raj. – 1848 m. kovo 10 d. Stemplėse) – vienas iškiliausių XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, labiausiai žinomas savo pasakėčiomis.

Gimė smulkių žemaičių bajorų šeimoje. Nuo 17 metų pradėjo gyventi savarankiškai, studijoms pinigus uždirbdavo pats. Mokėsi Kražių gimnazijoje, vėliau liko ten dar metus, dirbo korepetitoriumi, tačiau po metų išvyko. 1822 metais įstojo į Vilniaus universitetą, kuriame tuo metu vyravusi lietuvybės dvasia padarė lemiamą įtaką Stanevičiaus pasaulėžiūrai. Po svarbiausių darbų išleidimo 1829 m. jį pradėjo remti grafas Jurgis Pliateris. 1848 m. mirė susirgęs džiova. Tiksli palaidojimo vieta nėra žinoma. 1984 m. tautodailininkas Vytautas Majoras pastatė paminklą ant simbolinio kapo – kenotafo Švėkšnos kapinėse.

Stanevičiaus kūryboje svarbūs tautosakos motyvai, jo kūryba artima liaudžiai. Pasakėčiose dažnai išreiškė moralines idėjas, kartais naudojo senovės graikų klasiko Ezopo motyvus.

Bibliografija

  • Szeszes pasakas Symona Stanewiczes žemaycze yr antras szeszes Kryžža Donalayczia lituwynynka prusa. – Vilnius: B. Neumano sp., 1829.
  • Daynas Žemaycziu surynktas yr yszdutas par Symona Stanewicze Mokslynynka Lyteraturas yr Gražiuju Prytirymu. – Vilnius: B. Neumano sp., 1828.
  • Pažimes žemaytyszkas gaydas prydietynas pry Daynu Žemaycziu surynktu yr yszdutu Symona Stanewicze Mokslynynka Lyteraturas yr Gražiuju Prytirymu Wylniuje, Spaustuwiej' B. Neumana, metuse 1829. – Ryga, 1833.
  • Pasakėčios / paruošė J. Lebedys. – Kaunas: Valst. grož. lit. leidykla, 1948.
  • Dainos Žemaičių: fotogr. leidimas / tekstus paruošė J. Lebedys. – Vilnius: Valst. grož. lit. leidykla, 1954.
  • Pasakėčios. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959.
  • Raštai. – Vilnius: Vaga, 1967. – 656 p.

Nuorodos