Jurgis Bielinis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Žymos: Žyma: Išmestos nuorodos Vizualus redagavimas |
Žymos: Žyma: Išmestos nuorodos Vizualus redagavimas |
||
Eilutė 46: | Eilutė 46: | ||
Tėviškėje išlikusi sodyba, šalia – [[koplytstulpis]] (aut. [[Leonas Juozonis]]), netoliese – [[Bielinio ąžuolas]], už kurio slėpėsi atsišaudydamas nuo [[žandarmerija|žandarų]] ir šalia ąžuolo akmuo su dedikacija; kryžius, po kuriuo mirė (prie Mitkų sodybos), dabar saugomas [[Pasvalys|Pasvalyje]], „Dūdorių” klube. Suoste – kapas ir antkapinis paminklas bažnyčios šventoriuje. [[1931]] m. pastatytas paminklas iš lauko akmenų. Paminklą statė [[Lietuvos šaulių sąjunga|šauliai]], [[pavasarininkai]], [[skautai]], [[tautininkai]], dirbo kalvis J. Korsakas. |
Tėviškėje išlikusi sodyba, šalia – [[koplytstulpis]] (aut. [[Leonas Juozonis]]), netoliese – [[Bielinio ąžuolas]], už kurio slėpėsi atsišaudydamas nuo [[žandarmerija|žandarų]] ir šalia ąžuolo akmuo su dedikacija; kryžius, po kuriuo mirė (prie Mitkų sodybos), dabar saugomas [[Pasvalys|Pasvalyje]], „Dūdorių” klube. Suoste – kapas ir antkapinis paminklas bažnyčios šventoriuje. [[1931]] m. pastatytas paminklas iš lauko akmenų. Paminklą statė [[Lietuvos šaulių sąjunga|šauliai]], [[pavasarininkai]], [[skautai]], [[tautininkai]], dirbo kalvis J. Korsakas. |
||
[[2009]] m. iš 100 Lietuvos asmenybių, per tūkstantmetį labiausiai nusipelniusių Lietuvai, įamžintų [[Tadas Gutauskas|Tado Gutausko]] granitinėje skulptūroje „[[Vienybės medis]]”, paminėtas ir Jurgis Bielinis. |
[[2009]] m. iš 100 Lietuvos asmenybių, per tūkstantmetį labiausiai nusipelniusių Lietuvai, įamžintų [[Tadas Gutauskas|Tado Gutausko]] granitinėje skulptūroje „[[Vienybės medis]]”, paminėtas ir Jurgis Bielinis. |
||
== |
== == |
||
⚫ | |||
* Istoriški pritikimai iš ūkininkų gyvenimo Lietuvoje, [[1899]] m. |
|||
* Knyga, paaukota atminimui sukaktuvių devynioliktojo amžiaus, [[1900]] m |
|||
* Testamentas Lietuvos tautai dėl dvidešimtojo amžiaus, [[1901]] m. |
|||
⚫ | |||
<gallery> |
|||
Vaizdas:2011_04_24PurviškiaiBielinio10.JPG|Jurgio Bielinio gimtinė |
|||
Vaizdas:2011_04_24PurviškiaiBielinio09.JPG|Atminimo stogastulpis Bielinių giminei |
|||
Vaizdas:2011 04 24PurviškiaiBielinio03.JPG|Bielinio ąžuolas |
|||
</gallery> |
|||
== Literatūra == |
|||
* J. Kundrotas. Sakmė apie knygnešį: romanas. – Kaunas: Ryto varpas, 2004. – 237 p. – ISBN 9955-9635-3-0 |
|||
* Didysis knygnešys Jurgis Bielinis (sud. Kazys Misius, [[Benjaminas Kaluškevičius]]). – Vilnius: Diemedis, 2006. – 312 p.: iliustr. – ISBN 9986-23-131-0 |
|||
== Šaltiniai == |
|||
{{ref}} |
|||
== Nuorodos == |
|||
* [http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(62);Article(970); Elegiškai romantizuota istorija // Nemunas, 2004-05-06] |
* [http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(62);Article(970); Elegiškai romantizuota istorija // Nemunas, 2004-05-06] |
||
15:39, 9 sausio 2015 versija
Jurgis Bielinis | |
---|---|
Gimė | 1846 m. kovo 16 d. Purviškiai, Nemunėlio Radviliškio valsčius |
Mirė | 1918 m. sausio 18 d. (71 metai) Katinai, Joniškėlio valsčius |
Sutuoktinis (-ė) | Ona Brazauskaitė-Bielinienė |
Vaikai | Juozas, Kipras, Baltrus, Matilda |
Veikla | knygnešys, publicistas |
Jurgis Bielinis (kitos pavardės: Bieliakas, Jakulis, 1846 m. kovo 16 d. Purviškiuose, Nemunėlio Radviliškio valsčius – 1918 m. sausio 18 d. Katinuose, Joniškėlio valsčius, palaidotas Suoste) – Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis. Pasirašinėjo slapyvardžiais – Juozapas Baltasis Erelis, J. B. Erelis, Jurgis, Juozapas Baltasai ir kt.
Biografija
Brolis Andrius Bielinis, sūnus Kipras Bielinis.
Mokėsi privačiai Šiauliuose ir Mintaujoje, 1872 m. baigė vokišką pradžios mokyklą Rygoje. Mokėjo vokiečių, latvių, lenkų ir rusų kalbas. Nuo 1873 m. pradėjo knygnešio veiklą, talkino Motiejui Valančiui, jo ir lietuviškos spaudos leidėjo Prūsijoje J. Zabermano ryšininkas. Nuo 1890 m. persekiojamas jau nebegalėjo gyventi namuose, tėviškėje ir tapo profesionaliu knygnešiu.
1885 m. įkūrė ir vadovavo Panevėžio krašto Garšvių knygnešių draugijai. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė draudžiamos spaudos platinimo tinklą, apėmusį ir Latgalą. Per 31-erius aktyvios veiklos metus vienas arba su talkininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų Mažojoje Lietuvoje. Caro žandarams ir pasienio sargybiniams buvo įkliuvęs 5 kartus, bet buvo sumanus ir drąsus, todėl pavykdavo ištrūkti. Už jo sugavimą valdžia buvo paskyrusi didelę premiją. Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“. Mirė eidamas pėsčiomis į Vilnių, į Lietuvių konferenciją, kuri Nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu. [1]
Bendradarbiavo laikraščiuose „Aušra“, „Varpas“, „Ūkininkas“, „Tėvynės sargas“, vėliau – „Lietuvos ūkininkas“, „Vilniaus žinios“. Pats 1897 m. nelegaliai Lietuvoje išleido neperiodinį laikraštėlį „Baltasis erelis“ (300 egz.). Jam spausdinti iš Martyno Jankaus nusipirko ir parsigabeno rankinę spausdinimo mašiną. 1897, 1911 ir 1912 m. išleisti 3 valstiečiams skirto neperiodinio leidinio numeriai. Juose buvo kritikuojamas carizmas.[reikalingas šaltinis]
Atminimas
Jurgis Bielinis įėjo į lietuvių tautinio judėjimo istoriją kaip ryškiausias lietuvio knygnešio prototipas. J. Bielinio gimimo diena (kovo 16 d.) minima kaip Knygnešių diena.
Atsiminimų apie J. Bielinį paskelbė jį pažinoję Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Liudvika Didžiulienė-Žmona, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Mikalojus Katkus ir kt. Juozas Švaistas jį pavaizdavo romane „Knygnešių pėdsakais“ (1955 m.).
Tėviškėje išlikusi sodyba, šalia – koplytstulpis (aut. Leonas Juozonis), netoliese – Bielinio ąžuolas, už kurio slėpėsi atsišaudydamas nuo žandarų ir šalia ąžuolo akmuo su dedikacija; kryžius, po kuriuo mirė (prie Mitkų sodybos), dabar saugomas Pasvalyje, „Dūdorių” klube. Suoste – kapas ir antkapinis paminklas bažnyčios šventoriuje. 1931 m. pastatytas paminklas iš lauko akmenų. Paminklą statė šauliai, pavasarininkai, skautai, tautininkai, dirbo kalvis J. Korsakas.
2009 m. iš 100 Lietuvos asmenybių, per tūkstantmetį labiausiai nusipelniusių Lietuvai, įamžintų Tado Gutausko granitinėje skulptūroje „Vienybės medis”, paminėtas ir Jurgis Bielinis.