Novorosija

Šis straipsnis - apie neformalų regioną Rusijos imperijoje. Apie administracinį vienetą skaitykite Naujosios Rusijos gubernija

Naujosios Rusijos teritorija

Naujoji Rusija, Novorosija (rus. Новоро́ссия) – XVIII a. pab. - XX a. pr. egzistavusi Rusijos imperijos dalis, neoficiali gubernijų grupė, apėmusi dabartinės Ukrainos pietinę dalį ir Padniestrę. Kartais jai buvo priskiriamos ir dabartinė Moldavija bei Kubanės kraštas Rusijoje.

Kiti panašūs neoficialūs tuometiniai gubernijų grupavimai buvo Mažoji Rusija (dab. šiaurės Ukraina), Šiaurės vakarų kraštas (Baltarusija ir Lietuva) ir kt.

Istorija

Iki XVIII a. Naujosios Rusijos regionas stipriai skyrėsi nuo Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos imperijos valdomų teritorijų šiauriau. Tai buvo retai gyvenamas stepių kraštas, kuriame vyravo islamas ir tiurkų kalbomis kalbančios tautos - nogajai bei Krymo totoriai. Politiškai regionas nuo XV a. buvo valdomas Krymo chanato ir Osmanų imperijos.

Nuo XV a. retai gyvenama krašto šiaurinė dalis (Zaporožė) buvo apgyvendinama pabėgėlių iš Lenkijos karalystės, vadinamųjų kazokų, kurie buvo realiai nepriklausomi ir organizavosi į Zaporožės sečę. XVII a. juos į savo globą paėmė Rusija, tačiau toliau musulmoniškos stepės kolonizuoti ji nepradėjo.

XVIII a. pab. - XIX a. pr. po sėkmingų karų su Osmanų imperija, Rusija prisijungė visą regioną. Jam prigijo pavadinimas Naujoji Rusija. Tuo metu nemažai imperijų panašiai pavadindavo naujai prijungtas žemes (pvz. Naujoji Galicija, Naujoji Rytų Prūsija ir pan.). Jis pradėtas administruoti kaip Naujosios Rusijos gubernija, kuri 1802 m. padalinta į tris gubernijas:

• Chersono gubernija
• Jekaterinoslavo gubernija
• Tauridės gubernija

Į šią grupę neretai patekdavo ir Besarabijos gubernija bei Kubanės sritis. Iki 1874 m. trys gubernijos kartu su Besarabija buvo grupuojamos ir administraciškai - kaip Besarabijos ir Naujosios Rusijos generalgubernija.

Regione iki XIX a. vidurio regione įvyko vienas iš didžiausių istorijoje etninių valymų. Jo tikslas buvo išvalyti regioną nuo musulmonų, dėl ko tiurkiškai kalbantys klajokliai nogajai, taip pat sėslūs totoriai bei turkai buvo išvaromi iš krašto. Šio priverstinio egzodo metu dauguma tautų rinkosi migruoti į Turkiją. Jų likučiai buvo perkeliami į Užuralę arba (nogajų atveju) suvaromi į jiems skirtus rezervatus.

XIX a. viduryje musulmonų krašte beveik nebeliko. Į tuštėjantį kraštą buvo masiškai keliamos krikščioniškos tautos: ukrainiečiai, rusai, moldavai, vokiečiai. Nemažą dalį imigrantų sudarė ir žydai. Po šių tautinių procesų, Naujojoje Rusijoje vyravo ukrainiečių (mažarusių) tapatybę turinčių gyventojų. Antrieji pagal gausumą buvo rusai, koncentravęsi didžiuosiuose miestuose.

Likimas

XX a. pradžioje žlugus Rusijos imperijai, kraštas prijungtas prie Ukrainos TSR ir šis pavadinimas nebebuvo naudojamas. Jį pakeitė terminas Pietų Ukraina.

Istorinis Novorosijos pavadinimas vėl tapo plačiai vartojamas XXI amžiaus pradžioje, ypač 2013–2014 metų Ukrainos revoliucijos metu, po provakarietiškų jėgų pergalės kilus masiniams Antimaidano judėjimams pietvakarinėje šalies dalyje.