Tarptautinė kosminė stotis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 89: | Eilutė 89: | ||
|boxstyle_SGM1 = border: 2px solid #6699ff; background:#ccddff;}} |
|boxstyle_SGM1 = border: 2px solid #6699ff; background:#ccddff;}} |
||
{{familytree| | | | | | | | | | |!|PMA| | | |
{{familytree| | | | | | | | | | |!|PMA| | | |
||
PMA = [[PMA (TKS elementas) - prisijungimo adapteris#PMA-1|PMA |
PMA = [[PMA (TKS elementas) - prisijungimo adapteris#PMA-1|PMA-1]] |
||
|boxstyle_PMA = border: 2px solid #6699ff; background:#ccddff;}} |
|boxstyle_PMA = border: 2px solid #6699ff; background:#ccddff;}} |
||
{{familytree| | | | | | | |QUEST|^|UNITY|-|NOD3|PORT2| | |
{{familytree| | | | | | | |QUEST|^|UNITY|-|NOD3|PORT2| | |
||
| Eilutė 95: | Eilutė 95: | ||
|QUEST = [[Quest Joint slėgio kamera|'''Quest'''<br />Slėgio kamera]] |
|QUEST = [[Quest Joint slėgio kamera|'''Quest'''<br />Slėgio kamera]] |
||
|NOD3 = [[Tranquility (TKS modulis)|'''Tranquility'''<br />Mazgas 3]] |
|NOD3 = [[Tranquility (TKS modulis)|'''Tranquility'''<br />Mazgas 3]] |
||
|PORT2 = [[ |
|PORT2 = [[PMA (TKS elementas) - prisijungimo adapteris#PMA-3|'''PMA-3'''<br />Prisijungimo taškas]] |
||
|boxstyle_PORT2 = border: 1px solid #a3ff66; background:#ccddff; |
|boxstyle_PORT2 = border: 1px solid #a3ff66; background:#ccddff; |
||
|boxstyle_UNITY = border: 2px solid #6699ff; background:#ccddff; |
|boxstyle_UNITY = border: 2px solid #6699ff; background:#ccddff; |
||
| Eilutė 168: | Eilutė 168: | ||
|boxstyle_KiboRobo = border: 1px solid #fee067; background:#fff4cc;}} |
|boxstyle_KiboRobo = border: 1px solid #fee067; background:#fff4cc;}} |
||
{{familytree| | | | |COLEXT|COLUMBUS|-|HARMONY|-|KIBO|KiboPlat| |
{{familytree| | | | |COLEXT|COLUMBUS|-|HARMONY|-|KIBO|KiboPlat| |
||
HARMONY = [[Harmony (TKS modulis)|'''Harmony'''<br />( |
HARMONY = [[Harmony (TKS modulis)|'''Harmony'''<br />(Mazgas 2)]] |
||
|KiboPlat = [[Japonų eksperimentų modulis|'''Kibō'''<br />Išorinė platforma]] |
|KiboPlat = [[Japonų eksperimentų modulis|'''Kibō'''<br />Išorinė platforma]] |
||
|COLUMBUS = [[Columbus (TKS modulis)|'''Columbus'''<br />Laboratorija]] |
|COLUMBUS = [[Columbus (TKS modulis)|'''Columbus'''<br />Laboratorija]] |
||
| Eilutė 179: | Eilutė 179: | ||
|boxstyle_KiboPlat = border: 1px solid #fee067; background:#fff4cc;}} |
|boxstyle_KiboPlat = border: 1px solid #fee067; background:#fff4cc;}} |
||
{{familytree| | | | | | | | | | | |PORT2| | |
{{familytree| | | | | | | | | | | |PORT2| | |
||
PORT2 = [[ |
PORT2 = [[PMA (TKS elementas) - prisijungimo adapteris#PMA-2|'''PMA-2'''<br />Prisijungimo taškas]] |
||
|boxstyle_PORT2 = border: 1px solid #a3ff66; background:#ccddff;}} |
|boxstyle_PORT2 = border: 1px solid #a3ff66; background:#ccddff;}} |
||
{{familytree| | | | | | | | | | | | | | | |}} |
{{familytree| | | | | | | | | | | | | | | |}} |
||
15:57, 29 gruodžio 2014 versija
| Tarptautinė Kosminė Stotis | ||
|---|---|---|
 | ||
 | ||
| TKS po STS-119 misijos, 2009 m. kovo 25 d. Nufotografuota iš erdvėlaivio „Discovery“. | ||
 | ||
| Stoties statistika | ||
| Masė | apie 450 000 kg | |
| Ilgis | 73 m nuo „Destiny“ iki „Zvezda“ (2009 m. kovas) | |
| Plotis | 108,5 m saulės baterijų plotis (2009 m. kovas) | |
| Aukštis | 27,4 m (2007 m. vasario 22 d.) | |
| Gyvenamas tūris | 358 m³ | |
| Atmosferos slėgis | 101,3 kPa | |
| Perigėjus | 341 km (2009 m. rugsėjo 15 d.) | |
| Apogėjus | 353 km (2009 m. rugsėjo 15 d.) | |
| Orbitos inklinacija | 51,6419 laipsnio (2009 m. rugsėjo 15 d.) | |
| Vidutinis greitis | 27743,8 km/h (7706,6 m/s) | |
| Orbitos periodas | 91,62 minutės | |
| Apsisukimų per dieną | 15,71739808 (2008 m. vasario 15 d.) | |
| Dienos orbitoje | 5258 (2013 m. balandžio 13 d.) | |
| Apgyvendinta dienų | 4545 (2013 m. balandžio 13 d.) | |
| Apsisukimų skaičius | 82532 apsisukimai (2013 m. balandžio 13 d.) | |
| Nukeliautas atstumas | ~2,6 * 109 km | |
| 2009 m. spalis dienos statistika (nebent nurodyta kitaip). | ||
| Konfigūracija | ||
 Kosminė stotis po STS-119 misijos. | ||
Tarptautinė kosminė stotis (TKS) (angl. International Space Station, ISS) – tarptautinis orbitinės stoties projektas, kuriame bendradarbiauja penkios kosmoso agentūros iš įvairių pasaulio šalių: JAV (NASA), Rusija (RKA), Japonija (JAXA), Kanada (CSA) ir keletas Europos valstybių (ESA).
Kosminės stoties pradžia laikoma 1998 m. lapkričio 20 d., kai į orbitą buvo išvestas pirmasis modulis „Zarya“. Nuo 2000 m. lapkričio 2 d. TKS yra pastoviai apgyvendinta. 2014 m. kovo 28 d. komplekse gyveno 40-toji ekspedicija, sudaryta iš šešių žmonių.[1] TKS aptarnauja rusiški „Sojuz“ ir „Progress“, europietiški „ATV“, bei „SpaceX Dragon“ moduliai.
TKS statybos buvo baigtos 2011 m. Šiais metais baigus programą „Space Shuttle“, vienintelės raketos, skraidinančios kosmonautus į stotį, liko rusiškos „Sojuz“.
Istorija
Tarptautinės kosminės stoties istorija prasidėjo pasibaigus Šaltajam karui, kai JAV, Europa, Rusija, Japonija ir Kanada pradėjo derybas dėl tikros tarptautinės stoties sukūrimo. Projektas buvo paskelbtas 1993 m., kaip „Space Station Alpha“ (liet. „Kosminė stotis alfa“). Buvo sutarta sujungti įvairių kosmoso agentūrų projektus: NASA „Space Station Freedom“, rusų „Mir-2“ ir ESA „Columbus“ kosmines stotis.
Pirmasis modulis „Zarya“ buvo paleistas rusiška „Proton-K“ raketa iš Baikonuro kosmodromo 1998 m. lapkričio 20 d. Iki pirmosios ekspedicijos įsikėlimo buvo prijungti dar du moduliai: „Unity“, kuris pakilo į orbitą kaip „Space Shuttle“ misijos „STS-88“ krovinys, 1998 m. gruodžio 4 d. ir „Zvezda“ modulis, iškeltas „Proton“ raketa 2000 m. liepos 12 d.
Stoties struktūra
TKS seka „Saliut“ ir „Almaz“ seriją, „Cosmos 557“, „Skylab“, ir „Mir“ kaip paleista 11-toji kosminė stotis. TKS yra trečios kartos[2] modulinė kosminė stotis.[3]
Kiti modulinių kosminių stočių pavyzdžiai yra Tarybų Sąjungos (Rusijos) „Mir“, Rusijos „OPSEK“ ir Kinijos kosminė stotis. Pirmoji kosminė stotis „Saliut 1“ ir kitos vienos dalies pirmos kartos stotys, pvz.: „Saliut 2“, „Saliut 3“, „Saliut 4“, „Saliut 5“, „DOS 2“, „Kosmos 557“, „Almaz“ ir NASA „Skylab“ nebuvo pritaikytos moduliams su atsargomis. Paprastai sakant, kad komanda galėtų atvykti į stotį, kita komanda turėdavo atlaisvinti vienintelę prisišvartavimo angą. „Skylab“ buvo daugiau nei viena anga, bet nebuvo pritaikyta naujų atsargų tiekimui. „Saliut 6“ ir „Saliut 7“ buvo daugiau nei viena prisišvartavimo anga ir buvo pritaikytos periodiškam naujų medžiagų tiekimui.[4] Modulinės stotys leidžia prijungti arba pakeisti senus modulius, ir tai padidina stoties universalumą.
Žemiau pateikta diagrama su pagrindiniais stoties komponentais. Mėlynai pažymėti langeliai yra hermetiškos vietos į kurias galima patekti be kostiumo. Raudoni langeliai žymi nehermetiškus stoties komponentus. Kiti nehermetiški komponentai yra pažymėti geltonai. Reikia paminėti, kad „Unity“ mazgas prisijungia tiesiai prie „Destiny“ laboratorijos. Dėl aiškumo, jos yra pažymėtos atskirai
Matomumas
Dėl savo dydžio TKS yra puikiai matoma plika akimi. Matymo galimybės pateikiamos specialiame NASA tinklalapyje bei Heavens-Above.com.
Įdomybės
- TKS jau aplankė 8 kosmoso turistai. Kiekvienas jų už skrydžius sumokėjo po maždaug 25 milijonus JAV dolerių.
Nuorodos
Šaltiniai
- ↑ TRIO COMPLETES TWO DAY TRIP TO STATION
- ↑ „DLR – International Space Station ISS – From Cold War to international cooperation – the story of the ISS“. Dlr.de. Nuoroda tikrinta 1 May 2012.
- ↑ „Third Generation Soviet Space Systems“. Astronautix.com. Nuoroda tikrinta 1 May 2012.
- ↑ „Space Station | The Station | Russian Space History“. Pbs.org. Nuoroda tikrinta 1 May 2012.
|
Šis straipsnis apie kosminį aparatą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA Šablonas:Link GA