Kalifornija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 100: | Eilutė 100: | ||
* [[Kanalo salų nacionalinis parkas]] ({{en|Channel Islands National Park}}) – penkios Kanalo salos sudaro nacionalinį parką. |
* [[Kanalo salų nacionalinis parkas]] ({{en|Channel Islands National Park}}) – penkios Kanalo salos sudaro nacionalinį parką. |
||
* [[Mirties slėnio nacionalinis parkas]] ({{en|Death Valley National Park}}) (labai maža dalis Nevadoje) – apima anksčiau minėtą [[Mirties slėnis|Mirties slėnį]] |
* [[Mirties slėnio nacionalinis parkas]] ({{en|Death Valley National Park}}) (labai maža dalis Nevadoje) – apima anksčiau minėtą [[Mirties slėnis|Mirties slėnį]] |
||
* [[ |
* [[Trumpalapių Jukų nacionalinis parkas]] ({{en|Joshua Tree National Park}}) – pietuose [[Mohavių dykuma|Mohavių dykumoje]] auga Džošua medžiai. |
||
* [[Karalių kanjono nacionalinis parkas]] ({{en|Kings Canyon National Park}}) – apima Karalių kanjoną centrinėje-rytų Kalifornijoje ant šiaurės pusės Sekvojos nacionalinio parko. Esama keletas mamutmedžių girių. |
* [[Karalių kanjono nacionalinis parkas]] ({{en|Kings Canyon National Park}}) – apima Karalių kanjoną centrinėje-rytų Kalifornijoje ant šiaurės pusės Sekvojos nacionalinio parko. Esama keletas mamutmedžių girių. |
||
* [[Laseno ugnikalnių nacionalinis parkas]] ({{en|Lassen Volcanic National Park}}) – parke šiaurės Kalifornijoje esama ugnikalnių. |
* [[Laseno ugnikalnių nacionalinis parkas]] ({{en|Lassen Volcanic National Park}}) – parke šiaurės Kalifornijoje esama ugnikalnių. |
||
17:13, 9 gruodžio 2014 versija
| Kalifornija State of California | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-8) ------ vasaros: (UTC-7) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
| ||||||
| Administracinis centras | Sakramentas | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų | ||||||
| Gubernatorius | Jerry Brown (D) | ||||||
| Leitenantas gubernatorius | Gavin Newsom (D) [1] | ||||||
| Gyventojų | 37 253 956 (1) | ||||||
| Plotas | 410 000 km² (3) | ||||||
| - vandens % | 4,7 % | ||||||
| Tankumas | 91 žm./km² (12) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Vitnio kalnas (4421 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-CA | ||||||
| Tinklalapis | ca.gov | ||||||
 Vikiteka |
KalifornijaVikiteka | ||||||
Kalifornija (angl. State of California) – valstija JAV, vakarinėje Ramiojo vandenyno pakrantėje. Kalifornija tankiausiai apgyvendinta ir trečia pagal dydį JAV valstija.
Kalifornija dar vadinama „Auksine valstija“, šis pavadinimas kilo 1848 metais valstijoje atradus aukso ir po šio atradimo kilus ne vienai aukso karštligei. JAV pašto tarnybų naudojamas valstijos sutrumpinimas – CA.
Pietinė Kalifornijos dalis yra tankiau apgyvendinta negu, didesnė, šiaurinė. Didelė gyventojų dalis yra susitelkus 80 km ruože, Ramiojo vandenyno pakrantėje. Kalifornija yra dominuojanti JAV ekonomikoje ir kultūroje, jos indėliai į technologijas ir juridines reformas federalinėje sistemoje labai svarūs.
Kalifornijos pavadinimas pasiskolintas iš Garsijos Rodrigeso de Montalvo romano „Espladiano nuotykiai“, taip romane vadinosi rojaus sala.
Istorija
Tarp europiečių, kurie pirmieji 1542 metais ištyrinėjo Kalifornijos pakrantes, buvo Chuanas Rodrigesas Kabriljas (Juan Rodriguez Cabrillo) 1542 m. ir seras Frensis Dreikas (Francis Drake) 1579 metais. Iki XVIII a. ketvirtojo dešimtmečio buvo manoma, kad Kalifornija yra sala.
Kalifornija buvo pavadinta šiaurės vakarų Ispanijos imperijos dalis Šiaurės Amerikoje. Ispanų misionieriai nuo XVIII a. pirmojo dešimtmečio pabaigos pradėjo kurti nedideles gyvenvietes dideliuose dykynės plotuose į šiaurę nuo Žemutinės Kalifornijos (California Baja). Po to, kai Meksika paskelbė savo nepriklausomybę, visa virtinė tokių gyvenviečių buvo paskelbta valstybine nuosavybe ir tos gyvenvietės-misijos buvo apleistos.
Po JAV-Meksikos karo 1847 metais šis regionas buvo pasidalintas tarp JAV ir Meksikos. 1848 m. JAV dalyje (Aukštutinė Kalifornija – Alta California) atradus aukso, prasidėjo vadinamoji „aukso karštinė“. Tuo metu gyventojų skaičius labai išaugo. Tuo pačiu metu buvo paskelbta Kalifornijos respublika, kurios gyvavimas greitai baigėsi, kai San Fransisko įlankoje išsilaipino JAV karinio laivyno komandoras Sloutas ir paskelbė teritoriją priklausant JAV. 1850 metais Kalifornija buvo paskelbta 31 JAV valstija.
Pilietinio karo metu Kalifornija oficialiai palaikė Šiaurę, bet jos gyventojų nuomonė išsiskyrė. Kalifornijos savanorių būriai kovėsi abiejose pusėse.
XIX a. aštuntajame dešimtmetyje nutiesus pirmąjį transkontinentinį geležinkelį, gyventojų skaičius nepaprastai greit išaugo. Kolonistams patiko Kalifornijos klimatas ir puikios sąlygos verstis žemės ūkiu. 1950 metais Kalifornija tapo daugiausia gyventojų turinčia valstija ir išlieka tokia iki šiol.
„Lokio vėliavos respublika“
JAV Kalifornijos valstijos vėliava istoriškai vadinama „lokio vėliava“. Ji yra trumpaamžės Kalifornijos respublikos (1846 m.), vadintos „Lokio vėliavos respublika“, įsikūrusios paskelbus nepriklausomybę nuo Meksikos, vėliavos variantas.
Didžiausi miestai
2010 m. duomenys
- Los Andželas (3 792 621 gyv.)
- San Diegas (1 307 402 gyv.)
- San Chosė (945 942 gyv.)
- San Fransiskas (805 235 gyv.)
- Fresnas (494 665 gyv.)
Politinė sistema
Kalifornija valdoma kaip respublika. Vykdomoji valdžia – gubernatorius ir kiti renkami pareigūnai. Dabartinis valstijos gubernatorius yra Jerry Brown, vicegubernatorius – Gavin Newsom. Valstijos gubernatorius, kaip ir kiti konstituciniai valstijos pareigūnai, renkamas ketverių metų kadencijai ir jį galima perrinkti tik vieną kartą.
Įstatymų leidžiamoji valdžia – Senatas (40 senatorių) ir Asamblėja (80 deputatų). Valstijos senatoriai renkami ketveriems, o Asamblėjos nariai dvejiems metams. Kalifornija turi 2 atstovus JAV Senate ir 53 – JAV Kongrese.
Teisminė valdžia – Aukščiausiasis valstijos Teismas ir žemesnių instancijų teismai. Pagrindinis Kalifornijos įstatymas yra Kalifornijos konstitucija – vienas iš didžiausių konstitucinių dokumentų pasaulyje.
Valstijos sostinė – Sakramentas. 1775–1849 m. valstijos sostinė buvo Monterėjuje, 1849–1851 m. San Chozė, 1852–1853 m. Valjeche, 1853–1854 m. Benisijoje, o nuo 1862 m. – San Fransiske, 1852 m. sostinė laikinai buvo persikėlusi į Sakramentą, nes Valjeche nebuvo pabaigtos valstybinės rezidencijos statybos. Sakramentas nuolatine sostine tapo 1854 m. 1862 m. dėl didelio potvynio sostinės funkcijos keturiems mėnesiams buvo perkeltos į San Fransiską.
Geografija
Kalifornija yra Ramiojo vandenyno pakrantėje. Šiaurėje ribojasi su Oregono valstija, rytuose su Nevados ir Arizonos valstijomis. Kolorado upė sudaro ribą tarp Kalifornijos ir Arizonos. Pietuose ribojasi su Meksika (Žemutinės Kalifornijos valstija).
Kalifornija yra trečioji pagal plotą JAV valstija – 410 000 km². Dauguma didžiųjų miestų išsidėstę valstijos vakaruose prie Ramiojo vandenyno. Centrinę valstijos dalį užima derlingos žemės, apsuptos kalnų – kadaise buvusio vandenyno vieta. Gana šiltas klimatas, ypatingai centre ir kai kur pietuose, leidžia auginti atitinkamas kultūras; pvz, citrinvaisius. Pietinėje dalyje driekiasi Mohavių dykuma. Nuo dykumos į šiaurės rytus, prie Nevados, plyti Mirties slėnis, kuris yra žemiausia (86 m. žemiau jūros lygio) ir karščiausia vieta Šiaurės Amerikoje.
Toliau į šiaurės vakarus nuo Mirties slėnio telkšo Taho ežeras (ant Kalifornijos ir Nevados ribos). Kalifornija turi aštuonias salas, vadinamas Kanalo salomis (angl. Channel Islands), Ramioje vandenyne į vakarus nuo Los Andželo pakrantės. Valstijos rytuose driekiasi Siera Nevados kalnai. Jų viršukalnė – Vitnis (angl. Mount Whitney) – pats aukščiausias kontinentinės JAV dalies taškas (4421 m.). Netoliese yra Josemičio nacionalinis parkas. Išilgai valstijos teritorijos driekiasi tektoninis Šv. Andrejaus lūžis.
San Fransisko įlanka yra įlanka iš Ramiojo vandenyno į Kalifornijos šiaurės-centrinės pakrantę. Aukso Vartų sąsiauris jungia šią įlanką su vandenynu. Prie šios įlankos yra keletas žymių miestų: San Fransiskas, Oklandas, San Chozė, Berklis su daugeliu priemiesčių. Į pietus nuo San Fransisko įlankos yra Silicio slėnis, kuris apima San Chozės miestą ir jo apylinkes. Silicio slėnis yra žinomas dėl technologijų kompanijų.
Kalifornijoje esama didžiausi, aukščiausi gyvi, ir turbūt seniausi medžiai pasaulyje.
- didžiausi medžiai (didysis mamutmedis, lot. Sequoiadendron giganteum, angl. giant sequoia)
- aukščiausi gyvi medžiai (visžalė sekvoja, lot. Sequoia sempervirens, angl. coast redwood)
- turbūt seniausi medžiai (šeriokankorėžio pušis, lot. Pinus longaeva, angl. bristlecone pine)
Kalifornija ir Aliaska, kiekviena iš jų turi aštuonis nacionalinius parkus, daugiausia JAV valstijose. Dėl įdomios gamtos, dar yra nacionaliniai monumentai ir valstijos parkai.
Kalifornijos nacionaliniai parkai[2]
- Kanalo salų nacionalinis parkas (angl. Channel Islands National Park) – penkios Kanalo salos sudaro nacionalinį parką.
- Mirties slėnio nacionalinis parkas (angl. Death Valley National Park) (labai maža dalis Nevadoje) – apima anksčiau minėtą Mirties slėnį
- Trumpalapių Jukų nacionalinis parkas (angl. Joshua Tree National Park) – pietuose Mohavių dykumoje auga Džošua medžiai.
- Karalių kanjono nacionalinis parkas (angl. Kings Canyon National Park) – apima Karalių kanjoną centrinėje-rytų Kalifornijoje ant šiaurės pusės Sekvojos nacionalinio parko. Esama keletas mamutmedžių girių.
- Laseno ugnikalnių nacionalinis parkas (angl. Lassen Volcanic National Park) – parke šiaurės Kalifornijoje esama ugnikalnių.
- Redvudo nacionalinis ir valstijos parkai angl. Redwood National and State Parks – šiame parke, šiaurės Kalifornijoje pagal vandenyno pakrantės esama lietaus miškų, kuriuose auga visžalės sekvojos (angl. coast redwoods).
- Sekvojos nacionalinis parkas (angl. Sequoia National Park) – daug didžiųjų mamutmedžių (angl. giant sequoias) auga šiame ir gretimame Kings Canyon nacionaliniuose parkuose. Sekvojos parkas turi „Milžinų mišką“, kuriame auga didžiausiai medžiai pasaulyje.
- Josemičio nacionalinis parkas (angl. Yosemite National Park) – viduryje Kalifornijoje, Sieros kalnyne, parke yra Josemičio slėnis ir krioklys, El Kapitano ir kitos uolos ir kalnai, miškai, kriokliai, ir ežerai.
Ekonomika
2009 m. liepos 2 d. Kalifornijos vyriausybės atstovai paskelbė apie kelių dešimčių milijonų trūkumą biudžete, sukeltą 2008–2009 m. pasaulio ekonominės krizės padarinių. Kalifornija laikoma turtingiausia JAV valstija.
Gyventojai
Pagal gyventojų skaičių didžiausia valstija JAV yra Kalifornija (35 484 453 gyventojai, 2003 m. duomenimis).
Transportas
Šaltinis
- ↑ Coté, John (December 31, 2010). „Lt. Gov.-elect Gavin Newsom to be sworn in by Jan. 10“. San Francisco Chronicle. Hearst Newspapers. Nuoroda tikrinta January 3, 2010.
- ↑ National Park Service – California
| |||||