Jacques Derrida: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Gintarė Švirinaitė
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2: Eilutė 2:


Svarbiausias Jacques Derrida veikalas – „Apie Gramatologiją“ („Of Grammatology“).
Svarbiausias Jacques Derrida veikalas – „Apie Gramatologiją“ („Of Grammatology“).

===Darbas gedulo metu (1981–2001)===
Pradedant nuo "Roland'o Barthes Mirtys" 1981, Derrida išleido seriją tekstų apie gedulą ir atsiminimus, skirtus jo mirusiems draugams ir kolegoms, kurių dauguma buvo tarsi susisaistę su savo darbais."Memoires for Paul De Man", knygos turinio paskaitų seriją pirmiausiai pristatė Jeilyje, o tuomet Irvine, pristatinėdamas kaip Derrida Wellek paskaitas. Pirmiausiai pristatinėjo 1986 metais, vėliau pristatė papildytas (1989 metais), įtraukiant “Kaip jūros gelmių garsas kriauklėje: Paulo de Man karas”. Galų gale, keturiolika esė buvo surinkti į “The work og mourning”  (2001), kurios buvo išplėstos 2003 m. prancūzų leidinyje Chaquefois unique, la fin du monde (pažodžiui: "Pasaulio pabaiga, unikali kaskart"). Leidinyje įtraukti esė, skirti Gérard Granel ir Maurice Blanchot.

===2002===
2002 metų spalio mėnesį, tetrališkame filmo <nowiki>''Derrida''</nowiki> atidaryme, J. Derrida pasakė, kad daugeliu atžvilgių  jaučiasi vis labiau artėjantis prie Guy'o Debordo darbų ir visa tai pasirodo jo tekstuose. Pirmiausiai, Derrida pamini, kad viskas, ką jis sakė apie žiniasklaidą, technologijas, spektaklį ir "kritikos šou" bei rinką tampa visko spektakliu bei spektaklio išnaudojimu.  1997 metais, interviu apie intelektines sąvokas, buvo vieta, kurioje Derrida paminėjo "Spektaklį".

==Politika==
Derrida  itin susijęs su politiniais klausimais, judėjimais bei diskusijomis:
<nowiki>*</nowiki>       Derrida dalyvavo protestų sambūriuose, kurie vyko 1968 metų gegužę ir organizavo pirmą Generalinę Asamblėję École Normale Superieure. Jis sakė ,,aš buvau budrus, net sujaudintas, sutinkant tam tikrą spontaniškumo kultą, antiprofesinės sąjungos pakylėjimą ir pagaliau sutinkant entuziazmą "išvaduotos" kalbos, atkurto "skaidrumo" ir taip toliau". 1968 metais,gegužės mėnesio renginiuse, Deridda dažnai susitikdavo su Mourice Blanchot.
<nowiki>*</nowiki>    Pristatyme "The Ends of Man", kuris įvyko Jungtinėse Valstijose, Derrida užregistravo savo prieštaravimus dėl <nowiki>[[Vietnamo karas|Vietnamo karo]]</nowiki>.
<nowiki>*</nowiki>    1977 metais, jis buvo tarp inteligencijos, tokios kaip Foucault ir Althusser, kurie pasirašė peticiją prieš santuokinio amžiaus įstatymus.
<nowiki>*</nowiki>    1981 metais, Derrida, ragindamas Roger Scruton bei kitus, įsteigė Prancuzijos Jan Hus asociaciją su istoriku Jean-Pierre Vernant. Jo tikslas buvo padėti disidentams ir persekioti Čekijos inteligentiją. Derrida tapo šios asociacijos viceprezidentu.
<nowiki>*</nowiki>    1981 pabaigoje jis buvo suimtas <nowiki>[[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]]</nowiki> vyriausybės, esančios Prahoje, kuri neturėjo leidimo, tačiau kaltino "vaistų gamyba ir prekyba". Derrida tikino, kad visa tai buvo surengta, kuomet jis lankė Franco Kafkos kapą. Jis buvo išlaisvintas (ar "nutolintas", kaip Čekoslovakijos vyriausybė pasakė) po <nowiki>[[François Mitterrand|Mitterrando]]</nowiki> vyriausybės įsikišimo ir Michel Foucault pagalbos. Derrida į Paryžių sugrįžo 1982 metais, sausio 1-ąją.
<nowiki>*</nowiki>    1984 metais, jis pareiškė savo susirūpinimus dėl branduolinio karo grėsmės.
<nowiki>*</nowiki>    Jis buvo aktyvus Pietų Afrikos kultūrinėje veikloje pasisakant prieš <nowiki>[[Apartheidas|Apartheido vyriausybę]]</nowiki> ir pasisakant už <nowiki>[[Nelson Mandela|Nelsono Mandelos]]</nowiki> atėjimą 1983 metais.
<nowiki>*</nowiki>    1988 metais, vizito metu Jaruzalėje, jis susitiko su Palestinos inteligentija.  Derrida buvo aktyvus kolektyve "89 for equality", kuris rengė kampaniją už užsieniečių teisę balsuoti per vietinius rinkimus.
<nowiki>*</nowiki>    Jis protestavo prieš <nowiki>[[Mirties bausmė|mirties bausmę]]</nowiki>, dėl to surengė seminarą, kurio metu ieškojo gero argumento pasisakančio apie šį sprendimą. Taip pat Derrida buvo aktyvus siekiant išvaduoti Mumia Abu-Jamal.
<nowiki>*</nowiki>    Iki 1995 metų, nebuvo žinoma, kad Derrida dalyvautų kokioje nors rinkiminėje, politinėje partijoje. Nors, būdamas studentas ENS buvo išreiškęs nuogąstavimus apie tokias organizacijas, kurios  grįžta į Komunistines organizacijas, jis prisijungė prie komiteto, palaikančio <nowiki>[[Lionel Jospin]] [[Socializmas|Socialistų]]</nowiki> kandidatūrą.
<nowiki>*</nowiki>    2002 metais, cituodamas priimtinų pasirinkimų trūkumą, Derrida atsisakė balsuoti prancūzų prezidento rinkimimuose papildomo turo metu už kandidatus:  <nowiki>[[Jean-Marie Le Pen]] ir [[Jacques Chirac]]</nowiki>.
<nowiki>*</nowiki>    Tuo metu, kai Derrida palaikė Amerikos vyriausybę, atsižvelgdamas į teroristų išpuolius 9/11, jis buvo prieš 2003 Irako invaziją.

Už šio aiškaus politionio kišimosi, kaip bebūtų, Derrida bandė permąstyti politiką ir politiškai analizuoti save tiek viduje, tiek filosofiniu atžvilgiu. Nuo pat pradžios jo karjeros, Derrida primigtinai stengėsi, kad skirtingas politinis atspalvis pasklistų jo tekstuose. Vis dėlto, pastangos suprasti politinę atsakomybės supratimo reikšmę, priežastis, kitų sprendimus, suverenitetą, Europą, sąjungas, skirtumus, tikėjimą ir kita, tapo daug daugiau svarbios nuo 1990-ųjų pradžios. Iki 2000 metų, terorizuojanti "demokratija, kad atvyktų" ir egzistuojančių demokratinų valstybių apribojimo mąstymas, tapo svarbiomis problemomis.



==Įtaka Derridai==
Svarbūs skaitiniai jo paauglystėje buvo Rousseau "Reveries of a Solitary Walker ir Confessions", <nowiki>[[André Gide]]</nowiki> žurnalai: "La porte étroite", "Les nourritures terrestres" ir "The Immoralist". Taip pat Friedrich Nietzsche darbai. Darrid'ą Kaip paauglį ypatingai įkvėpė tokios frazės kaip "Šeimos", "Nekenčiu tavęs" iš A. Gide eilėraščio - " Les nourritures terrestres "( IV knyga) . 1991 metais, interviu metu Darrida pareiškė nuomonę apie panašų eilėraštį, kuris taip pat yra iš to paties A. Gide darbo (IV knyga):  "aš neapkenčiau namų, šeimų, visų tų vietų, kuriose vyras galvoja, jog gali surasti poilsį" (Je haïssais les foyers, les familles, tous lieux où l'homme pense trouver un repos).

Kiti, kurie įtakojo Darridą buvo <nowiki>[[Martin Heidegger]], Plato, [[Søren Kierkegaard]]</nowiki>, Alexandre Kojève, Maurice Blanchot, Antonin Artaud, Roland Barthes, Georges Bataille, <nowiki>[[Edmund Husserl]]</nowiki>, Emmanuel Lévinas, <nowiki>[[Ferdinand de Saussure]], [[Sigmund Freud]], [[Karl Marx]], [[Claude Lévi-Strauss]], [[James Joyce]], [[Samuel Beckett]]</nowiki>, J. L. Austin ir Stéphane Mallarmé.
Jo knyga "Adieu à Emanuel Levinas" atskleidė globą kaip filosofo ir Talmudo mokslo žinovo, kuris  praktikavo fenomenologinius susidūrimus su kito veidu, kuris komandavo žmogaus atsakymyui.


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

10:45, 9 gruodžio 2014 versija

Jacques Derrida (g. 1930 m. liepos 15 d. – m. 2004 m. spalio 8 d.) buvo alžyriečių kilmės prancūzų filosofas, dekonstruktyvizmo koncepcijos autorius. Jo plačios apimties darbai padarė didelę įtaką kontinentinei filosofijai, prancūzų filosofijai ir literatūros teorijai.

Svarbiausias Jacques Derrida veikalas – „Apie Gramatologiją“ („Of Grammatology“).

Nuorodos