Elžbieta Sofija Hohencolern: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vikimauzas (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: '''Elžbieta Sofija Hohencolern''' ({{de|Elisabeth Sophie von Brandenburg}}; 1589 birželio 4, Berlynas24 декабря 1629 gruodžio 24, Frankfu...
 
Vikimauzas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Alžbieta Sofja Radzivił (Hohenzollern). Альжбета Соф’я Радзівіл (Гогенцолерн).jpg|thumb|Elžbieta Sofija Hohencolern]]
'''Elžbieta Sofija Hohencolern''' ({{de|Elisabeth Sophie von Brandenburg}}; [[1589]] [[birželio 4]], [[Berlynas]] — [[24 декабря]] [[1629]] [[gruodžio 24]], [[Frankfurtas]]) — Brandehburgo princesė, ištekėjus - kunigaikštienė Radvilienė ir Saksen-Lauenburgo hercogienė.

'''Elžbieta Sofija Hohencolern''' ({{de|Elisabeth Sophie von Brandenburg}}; [[1589]] [[birželio 4]], [[Berlynas]] - [[1629]] [[gruodžio 24]], [[Frankfurtas]]) — Brandehburgo princesė, ištekėjus - kunigaikštienė Radvilienė ir Saksen-Lauenburgo hercogienė.


== Biografija ==
== Biografija ==

20:17, 2 gruodžio 2014 versija

Elžbieta Sofija Hohencolern

Elžbieta Sofija Hohencolern (vok. Elisabeth Sophie von Brandenburg; 1589 birželio 4, Berlynas - 1629 gruodžio 24, Frankfurtas) — Brandehburgo princesė, ištekėjus - kunigaikštienė Radvilienė ir Saksen-Lauenburgo hercogienė.

Biografija

Elžbieta Sofija - Branderburgo kurfiursto Jogano Georgo ir jo trečios žmonos Elžbietos Angaltskaitės, duktė kunigaikščio Joachimo Ernesto Angaltskio, duktė.

Pirmą kartą Elžbieta Sofija ištekėjo 1613 metų kovo 27 d. už Jonušo Radvilos Berlyne. 1628 metais Elžbieta Sofija pardavė skirtas jai valdas- miestą ir Lichtenbergo pilį Baireito kunigaikštystėje savo broliui markgrafui Kristianui Hohencolernui. Kunigaikštis Jonušas 1617 metais įgijo valdas savo žmonai našlystės atvejui už 100 tūkstančių guldenų iš Valdenfelcų.

Antras vyras Elžbietos Sofijos 1628 metų vasario 27 d. tapo Julius Henrikas Saksen-Lauenburgas. Elžbieta Sofija palaidota Šv. Marijos bažnyčioje, Frankfurte.

Vaikai

Nuo pirmos santuokos Elžbieta Sofija pagimdė sūnų Boguslavas Radvila (1620—1669), vedęs princesę Aną Mariją Radvilaitę (1640—1667). Antroje santuokoje taip pat gimė sūnus Francas Erdmanas Saksen-Lauenburgas, vedęs princesę Sibilę Hedvygą Saksen-Lauenburgę (1625—1703).

Literatūra

  • F. A. W. Dünnemann: Stammbuch der brandenburgisch-preussischen Regenten, Nauck, 1831, S. 105
  • Christian von Stramberg, Anton Joseph Weidenbach: Denkwürdiger und Nützlicher rheinischer Antiquarius, Band 1, Teil 3, R. F. Hergt, 1853, S. 338