Elžbieta Sofija Hohencolern: Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: '''Elžbieta Sofija Hohencolern''' ({{de|Elisabeth Sophie von Brandenburg}}; 1589 birželio 4, Berlynas — 24 декабря 1629 gruodžio 24, Frankfu... |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Alžbieta Sofja Radzivił (Hohenzollern). Альжбета Соф’я Радзівіл (Гогенцолерн).jpg|thumb|Elžbieta Sofija Hohencolern]] |
|||
⚫ | |||
⚫ | |||
== Biografija == |
== Biografija == |
20:17, 2 gruodžio 2014 versija
Elžbieta Sofija Hohencolern (vok. Elisabeth Sophie von Brandenburg; 1589 birželio 4, Berlynas - 1629 gruodžio 24, Frankfurtas) — Brandehburgo princesė, ištekėjus - kunigaikštienė Radvilienė ir Saksen-Lauenburgo hercogienė.
Biografija
Elžbieta Sofija - Branderburgo kurfiursto Jogano Georgo ir jo trečios žmonos Elžbietos Angaltskaitės, duktė kunigaikščio Joachimo Ernesto Angaltskio, duktė.
Pirmą kartą Elžbieta Sofija ištekėjo 1613 metų kovo 27 d. už Jonušo Radvilos Berlyne. 1628 metais Elžbieta Sofija pardavė skirtas jai valdas- miestą ir Lichtenbergo pilį Baireito kunigaikštystėje savo broliui markgrafui Kristianui Hohencolernui. Kunigaikštis Jonušas 1617 metais įgijo valdas savo žmonai našlystės atvejui už 100 tūkstančių guldenų iš Valdenfelcų.
Antras vyras Elžbietos Sofijos 1628 metų vasario 27 d. tapo Julius Henrikas Saksen-Lauenburgas. Elžbieta Sofija palaidota Šv. Marijos bažnyčioje, Frankfurte.
Vaikai
Nuo pirmos santuokos Elžbieta Sofija pagimdė sūnų Boguslavas Radvila (1620—1669), vedęs princesę Aną Mariją Radvilaitę (1640—1667). Antroje santuokoje taip pat gimė sūnus Francas Erdmanas Saksen-Lauenburgas, vedęs princesę Sibilę Hedvygą Saksen-Lauenburgę (1625—1703).
Literatūra
- F. A. W. Dünnemann: Stammbuch der brandenburgisch-preussischen Regenten, Nauck, 1831, S. 105
- Christian von Stramberg, Anton Joseph Weidenbach: Denkwürdiger und Nützlicher rheinischer Antiquarius, Band 1, Teil 3, R. F. Hergt, 1853, S. 338