Užpėnėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
Liutičių sąjungoje dėl vyresnumo užpėnėnai kartu su [[chižanai]]s varžėsi su [[dolenėnai]]s ir [[redarai]]s ir ėmė viršų, bet į konfliktą įsijungė [[saksai]]. Jie nugalėjo užpėnėnus ir daug jų išsivarė į nelaisvę, kol šie galų gale sumokėjo 15 tūkst. markių [[išpirka|išpirką]]. |
Liutičių sąjungoje dėl vyresnumo užpėnėnai kartu su [[chižanai]]s varžėsi su [[dolenėnai]]s ir [[redarai]]s ir ėmė viršų, bet į konfliktą įsijungė [[saksai]]. Jie nugalėjo užpėnėnus ir daug jų išsivarė į nelaisvę, kol šie galų gale sumokėjo 15 tūkst. markių [[išpirka|išpirką]]. |
||
<br />1147 m. kryžiaus žygio prieš slavus metu užpėnėnų žemės vėl buvo nuniokotos. XII a. 6-tą dešimtmetį kartu su chižanais sukilo prieš bodričius, kurie turėjo užkariavę dalį jų žemių. Vėliau jų žemėse apsigyveno daug vokiečių, ir užpėnėnų likučiai buvo [[asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]]. |
<br />1147 m. kryžiaus žygio prieš slavus metu užpėnėnų žemės vėl buvo nuniokotos. XII a. 6-tą dešimtmetį kartu su chižanais sukilo prieš bodričius, kurie turėjo užkariavę dalį jų žemių. Vėliau jų žemėse apsigyveno daug vokiečių, ir užpėnėnų likučiai buvo [[asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]]. |
||
{{senovės slavai}} |
|||
[[Kategorija:Veletai]] |
[[Kategorija:Veletai]] |
||
16:11, 1 gruodžio 2014 versija
Užpėnėnai, circipanai (lot. circipani; lenk. czrezpienianie; vok. Zirzipanen)) – viduramžių vakarų slavų gentis, įėjusi į liutičių genčių sąjungą. Kartu su chižanais gyveno šiauriau Pėnės upės, pagal ką ir buvo pavadinti. Pagrindinės gyvenvietės buvo prie Teterovo ežero dabartinėje Meklenburgo-Pomeranijos žemėje (Vokietija), Demino, Giustrovo ir Parchimo miestų apylinkėse.
Nuo XI a. užpėnėnų žemės nesyk papuolė danų valdžion, ne kartą į užpėnėnų žemes žygius rengė bodričiai ir pomeranai (pamarėnai).
Liutičių sąjungoje dėl vyresnumo užpėnėnai kartu su chižanais varžėsi su dolenėnais ir redarais ir ėmė viršų, bet į konfliktą įsijungė saksai. Jie nugalėjo užpėnėnus ir daug jų išsivarė į nelaisvę, kol šie galų gale sumokėjo 15 tūkst. markių išpirką.
1147 m. kryžiaus žygio prieš slavus metu užpėnėnų žemės vėl buvo nuniokotos. XII a. 6-tą dešimtmetį kartu su chižanais sukilo prieš bodričius, kurie turėjo užkariavę dalį jų žemių. Vėliau jų žemėse apsigyveno daug vokiečių, ir užpėnėnų likučiai buvo asimiliuoti.
| ||||||||||||||||||||||