Kazimieras Semenavičius

Kazimieras Semenavičius
Simonavičiai
K. Simonavičiaus herbas (vad. „Ostoja“)
Gimė	1600 m. balandžio 18 d.
Mirė	1651 m. (~51 metai)
Vikiteka	Kazimieras Semenavičius

Kazimieras Simonavičius (kartais Semenavičius; apie 1600 m. balandžio 18 d. – apie 1651 m.) – artilerijos inžinierius, raketų išradėjas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras ir karininkas.

Biografija

Kazimieras Simonavičius gimė Raseinių krašte (baltarusių istorikai tvirtina jį gimus Vitebske). Pats apie save knygoje „Didysis artilerijos menas“ parašė, kad jis – Lietuvos bajoras. Studijavo Vilniaus universitete (baigė magistro laipsniu 1651 m. birželio 19 d.). Taip pat tarnavo Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės artilerijoje, dalyvavo kovose su Maskva, totoriais ir kazokais.

Apie 1645 m. Vladislovas Vaza skyrė lėšų gilinti žinioms Nyderlanduose, kur K. Simonavičius dalyvavo tvirtovių kautynėse, susipažino su artilerijos bei karybos naujovėmis. 1647 m. buvo paskirtas artilerijos inžinieriumi, o 1648 m. grįžo į Abiejų Tautų Respubliką, kur buvo paskirtas vyriausiojo artilerijos vado pavaduotoju.

Paskutinės žinios apie K. Simonavičių yra iš 1651 m. Tais metais jis pasirašė dedikaciją savo veikalo prancūziškame leidime. Manoma, kad tais metais jis mirė, tačiau nežinoma kada ir kur.

Didysis artilerijos menas

Titulinis veikalo „Didysis artilerijos menas“ puslapis

1648 m. Simonavičius išvyko į Nyderlandus, kur baigė rašyti ir 1650 m. Amsterdame išleido veikalą „Didysis artilerijos menas“ (lot. Artis Magnae Artilleriae Pars prima), kuris greitai išgarsėjo visoje Europoje. Tai pirmoji pasaulyje knyga, pateikusi daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos sukūrimo teoriją bei brėžinius.

Veikalą sudarė 5 skyriai (viso 305 puslapiai teksto ir 206 iliustracijos, brėžiniai):

• 1 skyrius skirtas patrankų kalibrui, jų konstrukcijai ir pritaikymui
• 2 skyriuje nagrinėjama parako ir kitų artilerijoje naudojamų medžiagų technologija
• 3 skyrius „Apie raketas“ – įdomiausias ir vertingiausias, aprašantis svarbiausius atradimus – raketos aukščio ir jos reaktyvinės tūtos pločio santykį, daugiapakopę raketą, raketų stabilizavimą sparneliais, raketų bateriją (nuosekliojo jungimo daugiapakopę raketą). Aprašoma daugiau kaip 20 paraku užtaisomų raketų pavyzdžių, jų gamyba ir savybės. Svarbu yra tai, kad K. Simonavičius aprašymuose viską grindė matematiniais skaičiavimais ir fizikos dėsniais
• 4 ir 5 skyriai, kuriuose apibendrinti karo ir pramogai skirtos pirotechnikos laimėjimai

Veikale pirmą kartą apibendrinti karybos pasiekimai, aprašyti artilerijos technikos ir sprogmenų technologijos patobulinimai, mėginta pagrįsti fizikos dėsniais ir matematiniais skaičiavimais, aprašomos raketų savybės, konstrukcijos. Kūrinys išverstas į prancūzų (1651 m.), vokiečių (1676 m.), anglų ir olandų (1729 m.) kalbas. Vertimas lenkų kalba išleistas 1963 m. Lietuvių kalba veikalas nebuvo išleistas (šiuo metu knyga verčiama).

Lietuvoje yra tik keli K. Simonavičiaus knygos egzemplioriai. Vienas jų saugomas Trakų istorijos muziejuje (leista Londone J. Tonson leidykloje 1729 m. Vertimas ne iš lotyniškojo originalo, o iš prancūziško leidimo). Buvo paruošta ir antroji dalis, tačiau autoriui mirus, ji nebuvo išleista, o rankraštis neišliko. Už veikalą autorius apdovanotas įvairių šalių ordinais.

Kita

K. Simonavičius taip pat parašė veikalą apie geometriją ir kartografiją. Šio veikalo rankraštis yra saugomas Londone.

• 
  Vienas iš veikalo puslapių
• 
  Lietuvos banko išleista proginė 50 litų sidabrinė moneta skirta paminėti K. Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ 350-sias metines
• 
  1994 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas K. Simonavičiaus sukonstruotoms raketoms

Nuorodos

• Knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijos