Didysis Naugardas

Naugardu taip pat buvo vadinamas nedidelis miestas dabartinėje Baltarusijoje – Naugardukas. Apie valstybę, klestėjusią su sostine Naugarde, žiūrėkite Naugardo respublika.

Didysis Naugardas Великий Новгород
Rusijos tūkstantmečio paminklas Novgorode (1862 m.; bronza)
Didysis Naugardas 58°31′0″ š. pl. 31°17′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+3) ------ vasaros: (UTC+4)
Valstybė	Rusija
Sritis	Novgorodo sritis
Įkūrimo data	VIII-IX a.
Gyventojų (2009)	215 351
Plotas	90,08 km²
Tankumas (2009)	2 391 žm./km²
Pašto kodas	173xxx
Tel. kodas	+7 8162
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Didysis Naugardas

Naugardas (Didysis Naugardas arba Novgorodas; rus. Великий Новгород) – miestas vakarų Rusijoje, prie Volchovo upės, netoli Ilmenio ežero. 288,9 tūkst. gyventojų (1995). Srities administracinis centras, taip pat verslo ir pramonės centras. Regione išvystytas žemės ūkis. Pramonė: žemės ūkio, trąšų, maisto, baldų, porceliano.

Mieste išlikę ankstyvosios rusų architektūros paminklų – paminėtini kremlius (tvirtovė) ir Šv. Sofijos soboras (abu iš XI a.).

Istorija

Tai vienas iš seniausių Rusijos miestų, įkurtas dar V–VI amžiuje. Iki IX a. jį valdė vikingai (vadinosi Holmgard). Rusijos monarchų pradininkas Riurikas 862 m. tapo Naugardo kunigaikščiu. 1136 m. miestas tapo nepriklausomas nuo Kijevo ir būdamas gana demokratinio valdymo tapo Didžiojo Naugardo kunigaikštystės sostine. XIII–XIV a. miestas klestėjo kaip didelis kultūros centras, tarpo prekyba su Hanzos miestais. XIII a. pabaigoje buvo įsiveržę totoriai, bet puolimas atremtas. 1478 m. miestą užėmė Maskva, valdoma Ivano III. Įkūrus Sankt Peterburgą, miestas XVIII a. ėmė prarasti savo kaip svarbaus prekybos taško reikšmę. Antrojo pasaulinio karo metu buvo okupuotas vokiečių (1941–1944 m.), buvo smarkiai sugriautas.

Lietuvos kunigaikščiai, pavaizduoti Rusijos tūkstantmečio paminkle

• 
  Daumantas (pirmame plane)
• 
  Algirdas (pirmame plane)
• 
  Kęstutis (centre)

• 
  Gediminas (centre)
• 
  Vytautas (antrame plane)