Šri Aurobindo: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

00:25, 25 lapkričio 2014 versija

Šri Aurobindas

Šri Aurobindas ~1900 m.
Gimė	1872 m. rugpjūčio 15 d. Kalkuta, Britų Indija
Mirė	1950 m. gruodžio 5 d. (78 metai) Pondičeris, Prancūzų Indija
Tautybė	bengalas
Tėvai	Krishna Dhun Ghose, Swarnalotta Devi

Veikla	Indijos politinis, dvasinis, filosofinis veikėjas
Sritis	integralioji advaita

Alma mater	Kembridžo Karališkoji kolegija

Vikiteka	Šri Aurobindo
Parašas

Šri Aurobindas Ghosė (beng. শ্রী অরবিন্দ ঘোষ = Sri Ôrobindo Ghoš; g. 1872 m. rugpjūčio 15 d. – m. 1950 m. gruodžio 5 d.) – Indijos filosofas, egzegetas, poetas, vienas svarbiausių Indijos nepriklausomybės judėjimo lyderių. Žymus savo dvasinės raidos idėjoms ir integraliosios jogos metodu.

Gimė Kalkutoje, bengalo gydytojo šeimoje, kur buvo puoselėjamos britų pranašumo idėjos. Mokėsi britų krikščioniškoje mokykloje Dardžilinge. 1879 m. su šeima persikėlė į Angliją (Mančesterį). Ten Aurobindas mokės lotynų, prancūzų kalbų, o 1889 m. įstojo į Kembridžo Karališkąjį koledžą.

Grįžęs po studijų Anglijoje, Šri Aurobindas dirbo Barodos maharadžos tarnyboje, mokėsi sanskrito, bengalų kalbos. Palaipsniui susidomėjo Indijos politika, nepriklausomybės idėjomis. Užmezgė ryšius su Lokmanja Tilaku, dalyvavo jo inicijuotame judėjime, kuris reikalavo visiškos Indijos nepriklausomybės. 1905 m. po išpuolio, kurio metu žuvo du žmonės, buvo suimtas ir apkaltinantas terorizmo kurstymu. Metus praleido Alipuro kalėjime. Ten išgyveno mistinį apreiškimą ir atsisakė politikos; išleistas gyveno kaip atsiskyrėlis, praktikavo jogą. 1910 m. išvyko į Čandanagarą, vėliau į Prancūzijos koloniją Indijoje Pondičerį, kuriame ir gyveno iki gyvenimo galo. 1914–1921 m. leido filosofinį žurnalą Arya.

Šri Aurobindas atsidėjo meditacijai ir dvasinių veikalų rašymui. Eiliuotame epe „Savitrė: Sakmė ir simbolis“ (Savitri: A Legend and a Symbol), kurį rašė beveik 40 metų, jis išdėstė integralios advaitos (pūmadvaita) sistemą.^[1] Ją įgyvendino drauge su žydų kilmės mistike Mira Ričard, žinoma kaip „Motina“. 1926 m. susikūrė Šri Aurobindo ašramas (1968 m. įkurtas ir Aurovilio kompleksas). Po to Šri Aurobindas pasitraukė į vienatvę, susirašinėjo laiškais. Mirė 1950 m..

Šri Aurobindo dvasinės raidos, evoliucijos, turinčios prasmę, šaktizmo idėjos susilaukė būrio pasekėjų visame pasaulyje.

Svarbiausi veikalai: „Dieviškasis gyvenimas“ (The Life Divine, 1940 m.), „Jogos sintezė“ (The Synthesis of Yoga, 1948 m.). Jis taip pat parašė komentarus ir vertimus Bhagavadgytos, Upanišadų, Vedų dalims.

Šaltiniai

↑ Kazimieras Seibutis. Šri Aurobindo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002

[1] Kazimieras Seibutis. Šri Aurobindo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002

[1]

@@ Eilutė 27: / Eilutė 27: @@
 '''Šri Aurobindas Ghosė''' ({{bn|শ্রী অরবিন্দ ঘোষ|Sri Ôrobindo Ghoš}}; g. [[1872]] m. [[rugpjūčio 15]] d. – m. [[1950]] m. [[gruodžio 5]] d.) – [[Indija|Indijos]] filosofas, [[egzegezė|egzegetas]], poetas, vienas svarbiausių Indijos nepriklausomybės judėjimo lyderių. Žymus savo dvasinės raidos idėjoms ir integraliosios jogos metodu.
-Gimė [[Kalkuta|Kalkutoje]], [[bengalai|bengalo]] gydytojo šeimoje. Jo šeimoje buvo puoselėjamos britų kultūros pranašumo idėjos. Mokėsi britų krikščioniškoje mokykloje [[Dardžilingas|Dardžilinge]]. [[1879]] m. su šeima persikėlė į Angliją ([[Mančesteris|Mančesterį]]). Ten Aurobindas mokėsi dar [[lotynų kalba|lotynų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]] kalbų, o [[1889]] m. įstojo į Kembridžo Karališkąjį koledžą.
+Gimė [[Kalkuta|Kalkutoje]], [[bengalai|bengalo]] gydytojo šeimoje, kur buvo puoselėjamos britų  pranašumo idėjos. Mokėsi britų krikščioniškoje mokykloje [[Dardžilingas|Dardžilinge]]. [[1879]] m. su šeima persikėlė į Angliją ([[Mančesteris|Mančesterį]]). Ten Aurobindas mokės [[lotynų kalba|lotynų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]] kalbų, o [[1889]] m. įstojo į Kembridžo Karališkąjį koledžą.
-Grįžęs po studijų Anglijoje, Šri Aurobindas dirbo [[Vadodara|Barodos]] maharadžos tarnyboje, mokėsi [[sanskritas|sanskrito]], [[bengalų kalba|bengalų]] kalbos. Palaipsniui susidomėjo Indijos politika, nepriklausomybės idėjomis. Užmezgė ryšius su [[Bal Gangadhar Tilak|Lokmanja Tilaku]], dalyvavo jo tautininkų atšakoje, pasisakiusioje už visišką Indijos nepriklausomybę. [[1905]] m. buvo suimtas kaltinant terorizmo skatinimu (po išpuolio, kurio metu žuvo du žmonės). Praleido metus Alipuro kalėjime. Ten išgyveno mistinį apreiškimą ir atsisakė politikos; išleistas gyveno kaip [[atsiskyrėlis]], praktikavo [[joga|jogą]]. 1910 m. išvyko į [[Čandanagaras|Čandanagarą]], vėliau į Prancūzijos koloniją Indijoje [[Pondičeris|Pondičerį]], kuriame ir gyveno iki gyvenimo galo. [[1914]]–[[1921]] m. leido filosofinį žurnalą ''Arya''.
+Grįžęs po studijų Anglijoje, Šri Aurobindas dirbo [[Vadodara|Barodos]] maharadžos tarnyboje, mokėsi [[sanskritas|sanskrito]], [[bengalų kalba|bengalų]] kalbos. Palaipsniui susidomėjo Indijos politika, nepriklausomybės idėjomis. Užmezgė ryšius su [[Bal Gangadhar Tilak|Lokmanja Tilaku]], dalyvavo jo inicijuotame judėjime, kuris reikalavo visiškos Indijos nepriklausomybės. [[1905]] m. po išpuolio, kurio metu žuvo du žmonės, buvo suimtas ir apkaltinantas terorizmo kurstymu. Metus praleido Alipuro kalėjime. Ten išgyveno mistinį apreiškimą ir atsisakė politikos; išleistas gyveno kaip [[atsiskyrėlis]], praktikavo [[joga|jogą]]. 1910 m. išvyko į [[Čandanagaras|Čandanagarą]], vėliau į Prancūzijos koloniją Indijoje [[Pondičeris|Pondičerį]], kuriame ir gyveno iki gyvenimo galo. [[1914]]–[[1921]] m. leido filosofinį žurnalą ''Arya''.
-Šri Aurobindas atsidėjo [[meditacija]]i ir dvasinių veikalų rašymui. Eiliuotame epe „Savitrė: Sakmė ir simbolis“ (''Savitri: A Legend and a Symbol''), kurį kūrė beveik 40 metų jis išdėstė integralios [[advaita vedanta|advaitos]] (''pūmadvaita'') sistemą.<ref>{{VLE|2||[[Kazimieras Seibutis]]}}</ref> Ją įgyvendino drauge su žydų kilmės mistike [[Mirra Richard|Mira Ričard]], žinoma kaip „Motina“. [[1926]] m. susikūrė Šri Aurobindo ašramas (1968 m. įkurtas ir [[Aurovilis|Aurovilio]] kompleksas). Po to Šri Aurobindas pasitraukė į vienatvę, susirašinėjo laiškais. Vėliau patyrė traumą, o 1950 m. mirė.
+Šri Aurobindas atsidėjo [[meditacija]]i ir dvasinių veikalų rašymui. Eiliuotame epe „Savitrė: Sakmė ir simbolis“ (''Savitri: A Legend and a Symbol''), kurį rašė beveik 40 metų, jis išdėstė integralios [[advaita vedanta|advaitos]] (''pūmadvaita'') sistemą.<ref>{{VLE|2||[[Kazimieras Seibutis]]}}</ref> Ją įgyvendino drauge su žydų kilmės mistike [[Mirra Richard|Mira Ričard]], žinoma kaip „Motina“. [[1926]] m. susikūrė Šri Aurobindo ašramas (1968 m. įkurtas ir [[Aurovilis|Aurovilio]] kompleksas). Po to Šri Aurobindas pasitraukė į vienatvę, susirašinėjo laiškais. Mirė [[1950 m.]].
-Šri Aurobindo dvasinės raidos, evoliucijos, turinčios prasmę, [[šaktizmas|šaktizmo]] idėjos susilaukė ženklaus būrio pasekėjų visame pasaulyje.
+Šri Aurobindo dvasinės raidos, evoliucijos, turinčios prasmę, [[šaktizmas|šaktizmo]] idėjos susilaukė būrio pasekėjų visame pasaulyje.
 Svarbiausi veikalai: „Dieviškasis gyvenimas“ (''The Life Divine'', 1940 m.), „Jogos sintezė“ (''The Synthesis of Yoga'', 1948 m.). Jis taip pat parašė komentarus ir vertimus [[Bhagavadgyta|Bhagavadgytos]], [[Upanišados|Upanišadų]], [[Vedos|Vedų]] dalims.