Šri Aurobindo

Šri Aurobindas
Šri Aurobindas ~1900 m.
Gimė	1872 m. rugpjūčio 15 d. Kalkuta, Britų Indija
Mirė	1950 m. gruodžio 5 d. (78 metai) Pondičeris, Prancūzų Indija
Tautybė	bengalas
Tėvai	Krishna Dhun Ghose, Swarnalotta Devi
Veikla	Indijos politinis, dvasinis, filosofinis veikėjas
Sritis	integralioji advaita
Alma mater	Kembridžo Karališkoji kolegija
Vikiteka	Šri Aurobindo
Parašas

Šri Aurobindas Ghosė (beng. শ্রী অরবিন্দ ঘোষ = Sri Ôrobindo Ghoš; g. 1872 m. rugpjūčio 15 d. – m. 1950 m. gruodžio 5 d.) – Indijos filosofas, egzegetas, poetas, vienas svarbiausių Indijos nepriklausomybės judėjimo lyderių. Žymus savo dvasinės raidos idėjoms ir integraliosios jogos metodu.

Gimė Kalkutoje, bengalo gydytojo šeimoje. Jo šeimoje buvo puoselėjamos britų kultūros pranašumo idėjos. Mokėsi britų krikščioniškoje mokykloje Dardžilinge. 1879 m. su šeima persikėlė į Angliją (Mančesterį). Ten Aurobindas mokėsi dar lotynų, prancūzų kalbų, o 1889 m. įstojo į Kembridžo Karališkąjį koledžą.

Grįžęs po studijų Anglijoje, Šri Aurobindas dirbo Barodos maharadžos tarnyboje, mokėsi sanskrito, bengalų kalbos. Palaipsniui susidomėjo Indijos politika, nepriklausomybės idėjomis. Užmezgė ryšius su Lokmanja Tilaku, dalyvavo jo tautininkų atšakoje, pasisakiusioje už visišką Indijos nepriklausomybę. 1905 m. buvo suimtas kaltinant terorizmo skatinimu (po išpuolio, kurio metu žuvo du žmonės). Praleido metus Alipuro kalėjime. Ten išgyveno mistinį apreiškimą ir atsisakė politikos; išleistas gyveno kaip atsiskyrėlis, praktikavo jogą. 1910 m. išvyko į Čandanagarą, vėliau į Prancūzijos koloniją Indijoje Pondičerį, kuriame ir gyveno iki gyvenimo galo. 1914–1921 m. leido filosofinį žurnalą Arya.

Šri Aurobindas atsidėjo meditacijai ir dvasinių veikalų rašymui. Eiliuotame epe „Savitrė: Sakmė ir simbolis“ (Savitri: A Legend and a Symbol), kurį kūrė beveik 40 metų jis išdėstė integralios advaitos (pūmadvaita) sistemą. Ją įgyvendino drauge su žydų kilmės mistike Mira Ričard, žinoma kaip „Motina“. 1926 m. susikūrė Šri Aurobindo ašramas (1968 m. įkurtas ir Aurovilio kompleksas). Po to Šri Aurobindas pasitraukė į vienatvę, susirašinėjo laiškais. Vėliau patyrė traumą, o 1950 m. mirė.

Šri Aurobindo dvasinės raidos, evoliucijos, turinčios prasmę, šaktizmo idėjos susilaukė ženklaus būrio pasekėjų visame pasaulyje.

Svarbiausi veikalai: „Dieviškasis gyvenimas“ (The Life Divine, 1940 m.), „Jogos sintezė“ (The Synthesis of Yoga, 1948 m.). Jis taip pat parašė komentarus ir vertimus Bhagavadgytos, Upanišadų, Vedų dalims.