Teorinė fizika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:LorentzianWormhole.jpg|thumb|Švarcvildo [[Juodoji skylė|juodosios skylės]] vaizdinė reprezentacija. Juodosios skylės niekada nebuvo stebėtos, tačiau yra spėjama, kad jos egzistuoja dėka matematinių modelių ir mokslinės teorijos.]] |
|||
| ⚫ | |||
'''Teorinė fizika''' – sritis, kuri [[matematinis modelis|matematiniais modeliais]] ir [[fizika|fizikos]] [[abstrakcija|abstrakcijomis]] stengiasi paaiškinti eksperimentinius rezultatus iš natūralaus pasaulio. Teorinės fizikos pagrindas yra [[matematinė fizika]]. Pagrindinis uždavinys – racionalizuoti, paaiškinti ir/ar numatyti fizikinius reiškinius. |
'''Teorinė fizika''' – sritis, kuri [[matematinis modelis|matematiniais modeliais]] ir [[fizika|fizikos]] [[abstrakcija|abstrakcijomis]] stengiasi paaiškinti eksperimentinius rezultatus iš natūralaus pasaulio. Teorinės fizikos pagrindas yra [[matematinė fizika]]. Pagrindinis uždavinys – racionalizuoti, paaiškinti ir/ar numatyti fizikinius reiškinius. |
||
Teorinės fizikos atsiskyrimas nuo [[Eksperimentinė fizika|eksperimentinės fizikos]] prasidėjo [[Maksas Plankas|Makso Planko]] laikais, nes jis buvo pirmasis žymus fizikas nedaręs eksperimentų.<ref>KARAZIJA, Romualdas. ''Fizikos istorija.'' Vilnius: Inforastras, 2002, 149 p. ISBN 9955-9578-0-8.</ref> |
Teorinės fizikos atsiskyrimas nuo [[Eksperimentinė fizika|eksperimentinės fizikos]] prasidėjo [[Maksas Plankas|Makso Planko]] laikais, nes jis buvo pirmasis žymus fizikas nedaręs eksperimentų.<ref>KARAZIJA, Romualdas. ''Fizikos istorija.'' Vilnius: Inforastras, 2002, 149 p. ISBN 9955-9578-0-8.</ref> |
||
| ⚫ | |||
Šiuolaikinė teorinė fizika siekia suvienyti teorijas ir paaiškinti įvairius reiškinius – nuo [[Kosmologija|kosmologijos]] iki [[dalelių fizika|dalelių fizikos]], – idant galėtume suprasti [[Visata|Visatą]]. |
Šiuolaikinė teorinė fizika siekia suvienyti teorijas ir paaiškinti įvairius reiškinius – nuo [[Kosmologija|kosmologijos]] iki [[dalelių fizika|dalelių fizikos]], – idant galėtume suprasti [[Visata|Visatą]]. |
||
16:43, 11 lapkričio 2014 versija
Teorinė fizika – sritis, kuri matematiniais modeliais ir fizikos abstrakcijomis stengiasi paaiškinti eksperimentinius rezultatus iš natūralaus pasaulio. Teorinės fizikos pagrindas yra matematinė fizika. Pagrindinis uždavinys – racionalizuoti, paaiškinti ir/ar numatyti fizikinius reiškinius.
Teorinės fizikos atsiskyrimas nuo eksperimentinės fizikos prasidėjo Makso Planko laikais, nes jis buvo pirmasis žymus fizikas nedaręs eksperimentų.[1]
Šiuolaikinė teorinė fizika siekia suvienyti teorijas ir paaiškinti įvairius reiškinius – nuo kosmologijos iki dalelių fizikos, – idant galėtume suprasti Visatą.
Keli teorinės fizikos pavyzdžiai:
- Bendroji reliatyvumo teorija
- Dalelių fizika
- Klasikinė mechanika
- Kvantinė elektrodinamika
- Kvantinė mechanika
- Kvantinė lauko teorija
- Tamsioji materija
- Specialioji reliatyvumo teorija
- Standartinis modelis
- Superstygų teorija
- Termodinamika
Žymiausi fizikai teoretikai
- Galilėjus (1564–1642)
- Christianas Heigensas (1629–1695)
- Izaokas Niutonas (1643–1727)
- Leonardas Oileris (1707–1783)
- Joseph Louis Lagrange (1736–1813)
- Pjeras Simonas Laplasas (1749–1827)
- Joseph Fourier (1768–1830)
- Nicolas Léonard Sadi Carnot (1796–1842)
- William Rowan Hamilton (1805–1865)
- Rudolf Clausius (1822–1888)
- Džeimsas Klarkas Maksvelas (1831–1879)
- J. Willard Gibbs (1839–1903)
- Liudvigas Bolcmanas (1844–1906)
- Hendrik A. Lorentz (1853–1928)
- Henris Puankarė (1854–1912)
- Nikola Tesla (1856–1943)
- Maksas Plankas (1858–1947)
- Albertas Einšteinas (1879–1955)
- Milutin Milanković (1879–1958)
- Emmy Noether (1882–1935)
- Maksas Bornas (1882–1970)
- Nilsas Boras (1885–1962)
- Ervinas Šriodingeris (1887–1961)
- Louis de Broglie (1892–1987)
- Satyendra Nath Bose (1894–1974)
- Wolfgang Pauli (1900–1958)
- Enrikas Fermis (1901–1954)
- Verneris Heizenbergas (1901–1976)
- Polis Dirakas (1902–1984)
- Eugene Wigner (1902–1995)
- Robertas Openheimeris (1904–1967)
- Sin-Itiro Tomonaga (1906–1979)
- Hideki Yukawa (1907–1981)
- John Bardeen (1908–1991)
- Lev Landau (1908–1967)
- Anatoly Vlasov (1908–1975)
- Nikolay Bogolyubov (1909–1992)
- Subramanjanas Čandrasekaras (1910–1995)
- Ričardas Feinmanas (1918–1988)
- Julian Schwinger (1918–1994)
- Feza Gursey (1921–1992)
- Chen Ning Yang (1922–)
- Freeman Dyson (1923–)
- Gunnar Källén (1926–1968)
- Abdus Salam (1926–1996)
- Murray Gell-Mann (1929–)
- Riazuddin (1930–)
- Roger Penrose (1931–)
- George Sudarshan (1931–)
- Sheldon Glashow (1932–)
- Tom W. B. Kibble (1932–)
- Steven Weinberg (1933–)
- Gerald Guralnik (1936–)
- C. R. Hagen (1937–)
- Leonard Susskind (1940–)
- Michael Berry (1941–)
- Stivenas Hokingas (1942–)
- Alexander Polyakov (1945–)
- Gerardus 't Hooft (1946–)
- Jacob Bekenstein (1947–)
- Bertrand Halperin (1950–)
- Robert Laughlin (1950–)
- Edwardas Vitenas (1951–)
- Savas Dimopoulos (1952–)
- Lee Smolin (1955-)
- Brian Greene (1963-)
Šaltiniai
- ↑ KARAZIJA, Romualdas. Fizikos istorija. Vilnius: Inforastras, 2002, 149 p. ISBN 9955-9578-0-8.
Nuorodos
| |||||||||||||||||
|
Šis straipsnis apie fiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |