Oginskio kanalas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

15:22, 5 lapkričio 2014 versija

Oginskio kanalas – pirmas kanalas, sujungęs Baltijos ir Juodosios jūrų baseinus.

Pastatytas LDK kunigaikščio Mykolo Kazimiero Oginskio rūpesčiu Polesėje, Lietuvos Brastos vaivadijoje (dabar Baltarusija) 1765–1783 m. tarp dviejų Nemuno ir Dniepro intakų – Jaseldos ir Ščiaros. Ilgis - 54 km. 15 metrų pločio ir 1,5 metrų gylio Oginskio kanalas turėjo 10 medinių užtvankų (šliuzų), 2 pakeliamus tiltus ir kirto 2 natūralius ežerus – Vulko ir Vyganų. Pastarasis, esantis kanalo aukštupyje, plotu prilygstantis trečiam pagal dydį Lietuvos ežerui Dusiai, sumanytas kaip natūralus vandens lygį reguliuojantis rezervuaras. Pagrindinė kanalo prieplauka ir jo valdyba įkurta Celiachanuose.

Kunigaikštis kanalo statybai paaukojo 12 milijonų zlotų asmeninių lėšų. Išlaidoms (12 milijonų zlotų) padengti, Abiejų Tautų Respublikos Seimo nutarimu M. K. Oginskiui atiduotas valdyti Lahišino miestelis, jo naudai nustatytas 8 zlotų mokestis nuo kiekvieno kanalu praplaukiančios valties irklo. M. K. Oginskio rūmų Vilniuje (dabar–Jaunimo teatras) kieme jam gyvam nulietas paminklas.

Laivai iš Baltijos jūros kanalu galėjo pasiekti Juodąją jūrą, neplaukdami aplink Europą. Sutrumpėjus keliui, labai pagyvėjo laivyba, sparčiau ėmė augti vienas didžiausių šio vandens kelio miestų – Kaunas.

Oginskio kanalas sugriautas Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų metu (1916 m. ir 1942 m.), bet paskui rekonstruotas.

Nuorodos

Oginskio kanalas (baltarusių k.)

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 '''Oginskio kanalas''' – pirmas [[kanalas]], sujungęs [[Baltijos jūra|Baltijos]] ir [[Juodoji jūra|Juodosios]] jūrų baseinus.
-Iškastas kunigaikščio [[Mykolas Kazimieras Oginskis|Mykolo Kazimiero Oginskio]] rūpesčiu [[1765]]–[[1784|1783]] m. tarp dviejų [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Dniepras|Dniepro]] intakų – [[Jaselda|Jaseldos]] ir [[Ščiara|Ščiaros]]. Ilgis - 54 km. Kunigaikštis kanalo statybai paaukojo 12 milijonų auksinių.
+Pastatytas LDK kunigaikščio [[Mykolas Kazimieras Oginskis|Mykolo Kazimiero Oginskio]] rūpesčiu Polesėje, Lietuvos Brastos vaivadijoje (dabar Baltarusija) [[1765]]–[[1784|1783]] m. tarp dviejų [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Dniepras|Dniepro]] intakų – [[Jaselda|Jaseldos]] ir [[Ščiara|Ščiaros]]. Ilgis - 54 km. 15 metrų pločio ir 1,5 metrų gylio Oginskio kanalas turėjo 10 medinių užtvankų (šliuzų), 2 pakeliamus tiltus ir kirto 2 natūralius ežerus – Vulko ir Vyganų. Pastarasis, esantis kanalo aukštupyje, plotu prilygstantis trečiam pagal dydį Lietuvos ežerui Dusiai, sumanytas kaip natūralus vandens lygį reguliuojantis rezervuaras. Pagrindinė kanalo prieplauka ir jo valdyba įkurta Celiachanuose.
+Kunigaikštis kanalo statybai paaukojo 12 milijonų zlotų asmeninių lėšų. Išlaidoms (12 milijonų zlotų) padengti, Abiejų Tautų Respublikos Seimo nutarimu M. K. Oginskiui atiduotas valdyti Lahišino miestelis, jo naudai nustatytas 8 zlotų mokestis nuo kiekvieno kanalu praplaukiančios valties irklo. M. K. Oginskio rūmų Vilniuje (dabar–Jaunimo
-Laivai iš Baltijos jūros galėjo pasiekti Juodąją jūrą, neplaukdami aplink [[Europa|Europą]]. Sutrumpėjus keliui, labai pagyvėjo laivyba, sparčiau ėmė augti vienas didžiausių šio vandens kelio miestų – [[Kaunas]].
+teatras) kieme jam gyvam nulietas paminklas.
+Laivai iš Baltijos jūros kanalu galėjo pasiekti Juodąją jūrą, neplaukdami aplink [[Europa|Europą]]. Sutrumpėjus keliui, labai pagyvėjo laivyba, sparčiau ėmė augti vienas didžiausių šio vandens kelio miestų – [[Kaunas]].
 Oginskio kanalas sugriautas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo]] bei [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo]] pasaulinių karų metu ([[1916]] m. ir [[1944|1942]] m.), bet paskui rekonstruotas.