XVII amžiaus 3-as dešimtmetis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:39, 3 lapkričio 2014 versija

XVII amžiaus trečiasis dešimtmetis prasidėjo 1621 metais ir baigėsi 1630 metais.

Birželio 17 d. Zaporožės kazokų Rada patvirtino dalyvavimą kare su Turkiją. 40 tūkst. kariuomenė patraukė prie Chotyno, kur stovėjo pagrindinės ATR jėgos.
Rugpjūčio 21 d. karalius Gustavas II Adolfas su 158 laivais ir apie 14 000 karių iš Švedijos atplaukė prie Rygos ir ją apgulė. LDK svarbiausios pajėgos buvo sutelktos karui prieš Osmanų imperiją.
Rugpjūčio 23 d. – rugsėjo 14 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Druckis Sokolinskis (lenk. Jan Drucki Sokoliński).
Rugsėjo 2 d. – spalio 9 d. prie Chotyno vyko mušis. ATR kariuomenė su Zaporožės kazokais nugalėjo daug didesnę Turkų sultono Osmano II armiją.
Rugsėjo 25 d. Rygoje ATR įgula pasidavė švedams. Livonijos apsaugai ir gynybai vadovavo LDK lauko etmonas Kristupas Radvila Jaunasis.
Spalio 9 d. Osmanų imperija pasirašė taikos sutartį su ATR. Turkai prarado iki 80 tūkst. karių. Po Chotyno mūšio Turkija atsisakė savo planu užkariauti Europą.
Spalio 15 d. Gustavui II Adolfui pasidavė Mintaujos įgula. Kristupas Radvila Jaunasis pasitraukė į Bauskę.

Liepos 10 d. Vydeniškėse mirė LDK valstybės karinis ir kultūros veikėjas Martynas Marcelis Giedraitis (g. 1545 m. Aviliai). Mstislavlio vaivada nuo 1617 m.
Rugsėjo 10 d. mirė LDK valstybės veikėjas Petras Viesiolovskis. Lietuvos didysis maršalka nuo 1611 m.
Rugsėjo 24 d. Chotyne mirė žymiausias XVII a. ATR didikas, garsus LDK karo vadas Jonas Karolis Chodkevičius (g~1561). Nuo 1605 m. – Lietuvos didysis etmonas, nuo 1616 m. – Vilniaus vaivada. Palaidotas Ostroge Ukrainoje.

Sausio mėn. pr. švedai užėmė Valmiera ir kitas pilys.
Liepos 5 d. Kristupas Radvila Jaunasis apgulė Mintaują ir privertė švedų įgulą kapituliuoti.
Liepos 17 d. Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila Jaunasis prie Mituvos atrėmė didesnės švedų kariuomenės, kuriai vadovavo pats karalius Gustavas II Adolfas, puolimą. Prasidėjo derybos dėl paliaubų, bet nerezultatyvios.
Liepos 27 d. Stambulo kalėjime buvo nužudytas antrą kartą kalintas ATR valstybės ir karinis veikėjas, kunig. Samuilas Koreckis (g.~1586 m.). Palaidotas Korec mieste Ukrainoje.
Rugpjūčio 10 d. (ar 20) Rygos miestiečiams tarpininkaujant Kristupas Radvila Jaunasis ir švedų maršalas Jokūbas De la Gardie pasirašė Mintaujos paliaubos iki 1623 m. gegužės 1 d. Paliaubos pasirašytos be valdovo Zigmanto Vazos ir Lenkijos sutikimo.
Norėdami sutvirtinti prekybą su Žemaitija, klaipėdiečiai pasiekė, kad būtų suvaržyta Kretingos prekyba: šiuo miesto pirkliai neteko teisės laisvai be Klaipėdos prekiauti su Karaliaučiumi.

Sausio 24 d. – kovo 7 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jokūbas Sobieskis (lenk. Jakub Sobieski).
Paliaubos LDK su Švedija buvo pratęstos iki 1625 m. kovą. Tai supykdė ATR valdovą, nes su esama didelė kariuomenė jis norėjo užimti Švedijos sostą.
Gegužės 4 d. Varšuvoje mirė italų kompozitorius ir kapelmeisteris Asprilio Pačeli (ital. Asprilio Pacelli). Paskutinius 20 metų dirbo ATR ir vadovavo karališkai kapelai Varšuvoje, mokino dainavimu karalienę Konstanciją Habsburgaitę.
Vilniuje prasidėjo nauji religiniai neramumai prieš evangelikus.
Priimtas Vilniaus druskininkų gildijos statutas.
Brastoje susirinko pirmasis LDK žydų seimas – Vaadas. Tai aukščiausia Lietuvos žydų savivaldos institucija, atstovavusi žydų bendruomenėms kahalams. Vaadas veikė iki 1762 m.
Lapkričio 12 d. Vitebske prasidėjo stačiatikių sukilimas prieš unitus. Per riaušės buvo nužudytas Lietuvos arkivyskupas Juozapatas Kuncevičius. Jis uoliai propagavo Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių uniją, kuriai priešinosi stačiatikiai. Nuo 1643 m. palaimintasis, nuo 1867 m. šventasis.

Vasario 11 d. – kovo 7 d. Varšuvoje vyko neeilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Lovickis (lenk. Jan Łowicki). Seimas svarstė tolesnį karo su Švedija planą.
Reikalaujant popiežiui Urbonui VIII, karalius Zigmantas Vaza išsiuntė kariuomenę malšinti Vitebsko sukilimą. Vėliau teisme, 120 žmonių buvo nuteisti mirtimi, iš miesto atimtos Magdeburgo teisės ir kitos privilegijos.
Gegužės mėn. karalaitis Vladislovas Vaza išsirengė į metus trukusią kelionę po Europą, į kelionę į Romą. Ilgai ir sudėtingai kelionei vadovavo Lietuvos didysis kancleris kunig. Albrechtas Stanislovas Radvila, gerai pažinojęs tuometinį popiežių Urboną VIII.
Vilniuje prasidėjo religiniai neramumai prieš evangelikus. Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia sudegė, vėliau atstatyta.
Rugsėjo 6 d. Padujoje mirė LDK valstybės ir bažnyčios veikėjas Mikalojus Pacas (g.~1570 m.). Žemaičių vyskupas 1610-1618 m.
Tankiai mediniais namais užstatytas Kaunas nukentėjo nuo gaisro, tačiau greit atsistatė.

Sausio 7 d. – kovas Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Druckis Sokolinskis (lenk. Jan Drucki Sokoliński).
Karalius Zigmantas Vaza sukūrė Karališkųjų laivų komisiją (lenk. Komisja Okrętów Królewskich). 1624-1626 m. buvo pastatyti 7 karo laivai, jurėiviai – vietiniai kašubų žvėjai, o juros pėstininkai samdomi iš anglų.
Kristupas Radvila Jaunasis įsteigė aukštesniąją evangelikų reformatų mokyklą Kėdainiuose. Tuo buvo nepatenkintas karalius Žygimantas Vaza.
Lietuvos bajoras, jėzuitas Andrius Rudamina keliavo palei rytinę Afriką su misija į Indiją.
Rugpjūčio mėn. Švedijos karalius Gustavas II Adolfas užėmė Koknese, Derptą (Tartų) ir Mitavą (Jelgavą), beveik visą Livoniją.
Rugsėjo 7 d. švedai šturmų užėmė Biržus, o rugsėjo 27 d. – Bauskę.
Spalį – lapkričio 5 d. ATR kariuomenė malšino kazoko Žmailo sukilimą Ukrainoje.
Gruodžio 18 d. Trakuose mirė LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas Jonas Jurgis Radvila (g. 1588 m.). Nuo 1613 m. Trakų kaštelionas.

Šis straipsnis apie metus yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 61: / Eilutė 61: @@
 * '''[[Rugsėjo 7]]''' d. švedai šturmų užėmė Biržus, o rugsėjo 27 d. – Bauskę.
 * '''[[Spalis|Spalį]]''' – lapkričio 5 d. [[ATR]] kariuomenė malšino kazoko Žmailo sukilimą Ukrainoje.
-* '''[[Gruodžio 18]]''' d. Trakuose mirė [[LDK]] didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas [[Jonas Jurgis Radvila]] (g. 1588 m.).
+* '''[[Gruodžio 18]]''' d. Trakuose mirė [[LDK]] didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas [[Jonas Jurgis Radvila]] (g. 1588 m.). Nuo 1613 m. [[Trakų kaštelionas]].
 === 1626 ===