Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
viki
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{ltbaz|BZN Svc Trejybes curch.JPG|Panevėžio|Panevėžio-Krekenavos|Panevėžio miestas|Panevėžys|Sodų g. 2|akmenų mūras|[[1803]] m.|[[barokas]] su [[gotikos]] elementais}}
{{ltbaz|BZN Svc Trejybes curch.JPG|Panevėžio|Panevėžio-Krekenavos|Panevėžio miestas|Panevėžys|Sodų g. 2|akmenų mūras|[[1803]] m.|[[barokas]] su [[gotikos]] elementais}}
{{Kiti|Švč. Trejybės bažnyčia|}}

'''Panevėžio Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčia''' stovi [[Panevėžys|Panevėžyje]].
'''Panevėžio Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčia''' stovi [[Panevėžys|Panevėžyje]].


== Istorija ==
== Istorija ==
[[1727]] m. [[Vilnius|Vilniaus]] [[Kapitula|kapitulos]] [[kanauninkas]] [[Kristupas Belozaras]] ir [[Bernatoniai|Bernatonių]] seniūnas [[Kristupas Domaskis]] su žmona Konstancija įkurdino [[pijorai|pijorų]] vienuolius, dovanojo jiems Pauslavo dvarą su 6 kaimais ir įpareigojo įsteigti ir išlaikyti gimnaziją. [[1727]]–[[1728]] m. pastatyta medinė bažnyčia, vienuolynas ir mokykla. [[1741]] m. pijorai dar gavo Daumėnų dvarą su 6 kaimais; [[1743]] m. skirta daugiau žemių.


[[1790]] m. bažnyčia, vienuolynas, mokykla ir ūkiniai trobesiai sudegė. Po gaisro pastatytas mūrinis vienaaukštis vienuolynas, [[1803]] m. – nauja bebokštė akmenų mūro bažnyčia. Iš pradžių ji aptarnavo tik vienuolyną ir mokyklą. Sudegus [[Upytė]]s bažnyčiai, pijorai turėjo aptarnauti ir dalį [[Upytė]]s parapijiečių, rašyti metrikus. Bažnyčia buvo per maža, todėl kapinėse pastatyta nedidelė medinė bažnytėlė ([[koplyčia]]), skirta vienuoliams ir jų mokiniams. Po [[183 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] [[Rusijos imperija|Rusijos]] administracija pijorų vienuolyną, bažnyčią ir gimnaziją uždarė. Buvo suimti keli kunigai. Vienuolyno žemės atiduotos stačiatikių parapijai, rūmai paimti kariuomenės reikalams, knygynas ir bažnytiniai reikmenys perduoti [[Ukmergė]]s bažnyčiai. Atimtoji bažnyčia nenaudota, [[1847]] m. paversta cerkve. Miesto gyventojai naudojosi kapinių koplyčią, bet [[1864]] m. pijorų kapinės iš katalikų buvo atimtos, koplyčia uždaryta. [[1872]] m. koplyčia nugriauta, ant jos pamatų pastatyta cerkvelė. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] vokiečiai bažnyčioje buvo įrengę karo belaisvių stovyklą.
[[1727]] m. [[Vilnius|Vilniaus]] [[Kapitula|kapitulos]] kanauninkas [[Kristupas Belozaras]] ir [[Bernatoniai|Bernatonių]] seniūnas [[Kristupas Domaskis]] su žmona Konstancija įkurdino pijorų vienuolius, dovanojo jiems Pauslavo dvarą su 6 kaimais ir įpareigojo įsteigti ir išlaikyti gimnaziją. [[1727]]–[[1728]] m. pastatyta medinė bažnyčia, vienuolynas ir mokykla. [[1741]] m. pijorai dar gavo Daumėnų dvarą su 6 kaimais; [[1743]] m. skirta daugiau žemių.


[[1918]] m. bažnyčia grąžinta katalikams. Katalikai suremontavo (įrengė 3 [[altorius]], pervežtus iš [[Klovainiai|Klovainių]], vargonus, nugriovė cerkvės bokštelius). Remonto ir įrengimo darbais daugiausia rūpinosi gimnazijos kapelionas kunigas [[Juozapas Ruškys]]. [[1919]] m. laikytos pirmosios katalikų pamaldos. Atnaujintoji bažnyčia daugiausia buvo skirta moksleiviams ir kariams. Kurį laiką pamaldos dar laikytos ir klebonijoje įrengtoje koplyčioje. [[1927]] m. [[Panevėžys|Panevėžio]] vyskupas perdavė bažnyčią [[marijonai|marijonams]]. Rektorius marijonas kunigas [[Jurgis Tilvytis]] išpuošė bažnyčios vidų. Bažnyčią konsekravo vyskupas [[Kazimieras Paltarokas]]. [[1936]] m. išdažytas vidus.
[[1790]] m. bažnyčia, vienuolynas, mokykla ir ūkiniai trobesiai sudegė. Po gaisro pastatytas mūrinis vienaaukštis vienuolynas, [[1803]] m. – nauja bebokštė akmenų mūro bažnyčia. Iš pradžių ji aptarnavo tik vienuolyną ir mokyklą. Sudegus [[Upytė]]s bažnyčiai, pijorai turėjo aptarnauti ir dalį [[Upytė]]s parapijiečių, rašyti metrikus. Bažnyčia buvo per maža, todėl kapinėse pastatyta nedidelė medinė bažnytėlė ([[koplyčia]]), skirta vienuoliams ir jų mokiniams. Po [[1831]] m. sukilimo [[Rusija|Rusijos]] administracija pijorų vienuolyną, bažnyčią ir gimnaziją uždarė. Buvo suimti keli kunigai. Vienuolyno žemės atiduotos stačiatikių parapijai, rūmai paimti kariuomenės reikalams, knygynas ir bažnytiniai reikmenys perduoti [[Ukmergė]]s bažnyčiai. Atimtoji bažnyčia nenaudota, [[1847]] m. paversta cerkve. Miesto gyventojai naudojosi kapinių koplyčia, bet [[1864]] m. pijorų kapinės iš katalikų buvo atimtos, koplyčia uždaryta. [[1872]] m. koplyčia nugriauta, ant jos pamatų pastatyta cerkvelė. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] vokiečiai bažnyčioje buvo įrengę karo belaisvių stovyklą.

[[1918]] m. bažnyčia grąžinta katalikams. Katalikai suremontavo (įrengė 3 [[altorius]], pervežtus iš [[Klovainiai|Klovainių]], vargonus, nugriovė cerkvės bokštelius). Remonto ir įrengimo darbais daugiausia rūpinosi gimnazijos kapelionas kunigas [[Juozapas Ruškys]]. [[1919]] m. laikytos pirmosios katalikų pamaldos. Atnaujintoji bažnyčia daugiausia buvo skirta moksleiviams ir kariams. Kurį laiką pamaldos dar laikytos ir klebonijoje įrengtoje koplyčioje. [[1927]] m. [[Panevėžys|Panevėžio]] vyskupas perdavė bažnyčią marijonams. Rektorius marijonas kunigas [[Jurgis Tilvytis]] išpuošė bažnyčios vidų. Bažnyčią konsekravo vyskupas [[Kazimieras Paltarokas]]. [[1936]] m. išdažytas vidus.


[[1944]] m. bažnyčia gerokai sužalota. Po karo rektorius kunigas Stasys Mažeika bažnyčią suremontavo, sutvarkė altorius, pakabino daug paveikslų. Netrukus bažnyčią valdžia uždarė, vėliau naudota kaip parodų salė. Nuo [[1989]] m. vėl veikia.
[[1944]] m. bažnyčia gerokai sužalota. Po karo rektorius kunigas Stasys Mažeika bažnyčią suremontavo, sutvarkė altorius, pakabino daug paveikslų. Netrukus bažnyčią valdžia uždarė, vėliau naudota kaip parodų salė. Nuo [[1989]] m. vėl veikia.


== Architektūra ==
== Architektūra ==

Bažnyčia vienabokštė, turi 5 altorius.
Bažnyčia vienabokštė, turi 5 altorius.



09:47, 2 lapkričio 2014 versija

Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Panevėžio-Krekenavos
Savivaldybė Panevėžio miestas
Gyvenvietė Panevėžys
Adresas Sodų g. 2
Statybinė medžiaga akmenų mūras
Pastatyta 1803 m.
Stilius barokas su gotikos elementais

Panevėžio Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčia stovi Panevėžyje.

Istorija

1727 m. Vilniaus kapitulos kanauninkas Kristupas Belozaras ir Bernatonių seniūnas Kristupas Domaskis su žmona Konstancija įkurdino pijorų vienuolius, dovanojo jiems Pauslavo dvarą su 6 kaimais ir įpareigojo įsteigti ir išlaikyti gimnaziją. 17271728 m. pastatyta medinė bažnyčia, vienuolynas ir mokykla. 1741 m. pijorai dar gavo Daumėnų dvarą su 6 kaimais; 1743 m. skirta daugiau žemių.

1790 m. bažnyčia, vienuolynas, mokykla ir ūkiniai trobesiai sudegė. Po gaisro pastatytas mūrinis vienaaukštis vienuolynas, 1803 m. – nauja bebokštė akmenų mūro bažnyčia. Iš pradžių ji aptarnavo tik vienuolyną ir mokyklą. Sudegus Upytės bažnyčiai, pijorai turėjo aptarnauti ir dalį Upytės parapijiečių, rašyti metrikus. Bažnyčia buvo per maža, todėl kapinėse pastatyta nedidelė medinė bažnytėlė (koplyčia), skirta vienuoliams ir jų mokiniams. Po 1831 m. sukilimo Rusijos administracija pijorų vienuolyną, bažnyčią ir gimnaziją uždarė. Buvo suimti keli kunigai. Vienuolyno žemės atiduotos stačiatikių parapijai, rūmai paimti kariuomenės reikalams, knygynas ir bažnytiniai reikmenys perduoti Ukmergės bažnyčiai. Atimtoji bažnyčia nenaudota, 1847 m. paversta cerkve. Miesto gyventojai naudojosi kapinių koplyčią, bet 1864 m. pijorų kapinės iš katalikų buvo atimtos, koplyčia uždaryta. 1872 m. koplyčia nugriauta, ant jos pamatų pastatyta cerkvelė. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai bažnyčioje buvo įrengę karo belaisvių stovyklą.

1918 m. bažnyčia grąžinta katalikams. Katalikai suremontavo (įrengė 3 altorius, pervežtus iš Klovainių, vargonus, nugriovė cerkvės bokštelius). Remonto ir įrengimo darbais daugiausia rūpinosi gimnazijos kapelionas kunigas Juozapas Ruškys. 1919 m. laikytos pirmosios katalikų pamaldos. Atnaujintoji bažnyčia daugiausia buvo skirta moksleiviams ir kariams. Kurį laiką pamaldos dar laikytos ir klebonijoje įrengtoje koplyčioje. 1927 m. Panevėžio vyskupas perdavė bažnyčią marijonams. Rektorius marijonas kunigas Jurgis Tilvytis išpuošė bažnyčios vidų. Bažnyčią konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas. 1936 m. išdažytas vidus.

1944 m. bažnyčia gerokai sužalota. Po karo rektorius kunigas Stasys Mažeika bažnyčią suremontavo, sutvarkė altorius, pakabino daug paveikslų. Netrukus bažnyčią valdžia uždarė, vėliau naudota kaip parodų salė. Nuo 1989 m. vėl veikia.

Architektūra

Bažnyčia vienabokštė, turi 5 altorius.

Nuorodos