Laisvoji Fjumės valstybė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: {{Infolentelė buvusi valstybė |_noautocat = yes |vietinis pavadinimas = Stato libero di Fiume |ilgas pavadinimas = Laisvoji Fiumės valstybė |paprastas_pav = |žemynas =... |
S Automatinis santrumpų taisymas. |
||
| Eilutė 49: | Eilutė 49: | ||
== Istorija== |
== Istorija== |
||
Pirmą kartą Fiumė autonomiją gavo 1719 m., kai miestas [[Imperatorius Karolis VI|imperatoriaus Karolio VI]] dekretu buvo paskelbtas [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] laisvuoju uostu. |
Pirmą kartą Fiumė autonomiją gavo 1719 m., kai miestas [[Imperatorius Karolis VI|imperatoriaus Karolio VI]] dekretu buvo paskelbtas [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] laisvuoju uostu. |
||
1776 m., valdant imperatorei [[Marija Terezė|Marijai Terezei]], miestas buvo priskirtas [[Vengrijos karalystė (1526–1867)|Vengrijos karalystei]], o 1779 m. tapo [[Fiumės corpus separatum]] (t.y., gavo ''[[corpus separatum]]'' teises), likdamas Vengrijos karalystės dalimi. Miestas buvo trumpam praradęs savo autonomiją 1848 m., kai jį užėmė kroatų [[banas]] ''[[Josip Jelačić]]'', kurią atgavo 1868 m., kai vėl prisijungė prie Vengrijos karalystės kaip ''corpus separatum''. Iki 1924 m. Fiumė egzistavo kaip vienoks ar kitoks autonomiškas darinys. |
1776 m., valdant imperatorei [[Marija Terezė|Marijai Terezei]], miestas buvo priskirtas [[Vengrijos karalystė (1526–1867)|Vengrijos karalystei]], o 1779 m. tapo [[Fiumės corpus separatum]] (t. y., gavo ''[[corpus separatum]]'' teises), likdamas Vengrijos karalystės dalimi. Miestas buvo trumpam praradęs savo autonomiją 1848 m., kai jį užėmė kroatų [[banas]] ''[[Josip Jelačić]]'', kurią atgavo 1868 m., kai vėl prisijungė prie Vengrijos karalystės kaip ''corpus separatum''. Iki 1924 m. Fiumė egzistavo kaip vienoks ar kitoks autonomiškas darinys. |
||
XIX a. mieste gyveno [[kroatai]], [[italai]], [[vengrai]] ir kitų tautybių žmonės. Priklausymas vienai ar kitai tautai keitėsi nuo vieno gyventojų surašymo iki kito, nes tada tautybė daugiausiai nustatydavo pagal kalbą. Dėl ypatingo statuso ir padėties tarp kelių šalių susiformavo sava vietinių gyventojų etninė tapatybė. Vartosenoje buvo oficialios kalbos – [[italų kalba|italų]], [[vengrų kalba|vengrų]] ir [[vokiečių kalba]]. Dauguma dalykinio susirašinėjimo vyko italų kalba, o daug vietinių šeimų namuose kalbėjo vietine tarme – [[venetų kalba]] su koratų žodžių priemaiša.<ref>''Il nuovo Samani: Dizionario del dialetto fiumano'' (Rome: Società di Studi Fiumani, 2007)</ref> Kaimo vietovėje vyravo [[kroatų kalbą]] (čakavų dialektas). |
XIX a. mieste gyveno [[kroatai]], [[italai]], [[vengrai]] ir kitų tautybių žmonės. Priklausymas vienai ar kitai tautai keitėsi nuo vieno gyventojų surašymo iki kito, nes tada tautybė daugiausiai nustatydavo pagal kalbą. Dėl ypatingo statuso ir padėties tarp kelių šalių susiformavo sava vietinių gyventojų etninė tapatybė. Vartosenoje buvo oficialios kalbos – [[italų kalba|italų]], [[vengrų kalba|vengrų]] ir [[vokiečių kalba]]. Dauguma dalykinio susirašinėjimo vyko italų kalba, o daug vietinių šeimų namuose kalbėjo vietine tarme – [[venetų kalba]] su koratų žodžių priemaiša.<ref>''Il nuovo Samani: Dizionario del dialetto fiumano'' (Rome: Società di Studi Fiumani, 2007)</ref> Kaimo vietovėje vyravo [[kroatų kalbą]] (čakavų dialektas). |
||
14:09, 1 lapkričio 2014 versija
| Stato libero di Fiume Laisvoji Fiumės valstybė | ||||
| laisvoji valstybė | ||||
| ||||
|
Vėliava | ||||
 | ||||
| Sostinė | Fiumė | |||
| Valdymo forma | Respublika | |||
| prezidentas | ||||
| 1921-1922 | Riccardo Zanella | |||
| 1922-1923 | Giovanni Giuriati | |||
| 1923-1924 | Gaetano Giardino (karinis gubernatorius) | |||
| Era | Tarpukaris | |||
| - Rapalo sutartis | 1920 m. gruodžio 24 d. | |||
| - Romos sutartis | 1924 m. vasario 22 d. | |||
| Valiuta | Fiumės krona (iki 1920 m.) Italijos lira (nuo 1920 m.) | |||
|
Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas. Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų. Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją. |
Laisvoji Fiumės valstybė (it. Stato libero di Fiume), Laisvasis Fiumės miestas – nepriklausoma laisvoji valstybė dabartinės Kroatijos teritorijoje, egzistavusi 1920-1924 m. Jos plotas buvo 28 km2. Ją sudarė miestas Fiumė (po Antrojo pasaulinio karo vadinamas Rijeka), šiauriau esančios kaimiškos teritorijos ir „koridorius“ vakaruose, jungęs su Italija.
Istorija
Pirmą kartą Fiumė autonomiją gavo 1719 m., kai miestas imperatoriaus Karolio VI dekretu buvo paskelbtas Šventosios Romos imperijos laisvuoju uostu. 1776 m., valdant imperatorei Marijai Terezei, miestas buvo priskirtas Vengrijos karalystei, o 1779 m. tapo Fiumės corpus separatum (t. y., gavo corpus separatum teises), likdamas Vengrijos karalystės dalimi. Miestas buvo trumpam praradęs savo autonomiją 1848 m., kai jį užėmė kroatų banas Josip Jelačić, kurią atgavo 1868 m., kai vėl prisijungė prie Vengrijos karalystės kaip corpus separatum. Iki 1924 m. Fiumė egzistavo kaip vienoks ar kitoks autonomiškas darinys.
XIX a. mieste gyveno kroatai, italai, vengrai ir kitų tautybių žmonės. Priklausymas vienai ar kitai tautai keitėsi nuo vieno gyventojų surašymo iki kito, nes tada tautybė daugiausiai nustatydavo pagal kalbą. Dėl ypatingo statuso ir padėties tarp kelių šalių susiformavo sava vietinių gyventojų etninė tapatybė. Vartosenoje buvo oficialios kalbos – italų, vengrų ir vokiečių kalba. Dauguma dalykinio susirašinėjimo vyko italų kalba, o daug vietinių šeimų namuose kalbėjo vietine tarme – venetų kalba su koratų žodžių priemaiša.[1] Kaimo vietovėje vyravo kroatų kalbą (čakavų dialektas).
- ↑ Il nuovo Samani: Dizionario del dialetto fiumano (Rome: Società di Studi Fiumani, 2007)