Jonas Frederikas Sapiega

Jonas Frederikas Sapiega

Herbas „Lis“

Jonas Frederikas Sapiega (lenk. Jan Fryderyk Sapieha, 1680 spalio 18 — 1751 liepos 6) — ATR valstybinis veikėjas ir rašyrojas. Nuo 1698 metų — Bresto seniūnas, 1711—1712 — Minsko kaštelionas, 1716—1735 — Trakų kaštelionas, nuo 1735 — Lietuvos didysis kancleris, nuo 1739 metų taip pat Propoisko seniūnas.

Biografija

Lietuvos magnatų kilmingos Sapiegų giminės, Kodenio linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Trakų vaivados Kazimieros Vladislovo Sapiegos (1650—1703) ir Pranciškos Kopecaitės (1659—1690) vyresnysis sūnus.

Mokėsi jėzuitų kolegiume, Breste, tęsė savo mokslus Liubline ir Varšuvoje. 1697 metais gavo Bresto seniūno pareigybę. 1700-1702 metais keliavo po užsienį, aplankė Prūsiją, Saksoniją, Austriją, Prancūziją, Olandiją ir Angliją.

Šiaurės karo metu Jonas Frederikas Sapiega iš pradžių buvo Lenkijos karaliaus Augusto Stipriojo pusėje ir prisijungė prie Sandomiro konfederacijos. 1706 metais perėjo į Švedijos statytinio Stanislovo Leščinskio pusę, nuo kurio gavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio referento pareigybę (1706—1709). 1709 metais po Augusto Stipriojo sugrįžimo į Lenkijos sostą gavo amnestiją. 1711—1712 metais — Minsko kaštelionas. 1716 metais gavo Trakų kašteliono pareigybę. 1717 metais aktyviai pasisakė prieš rusų karių buvimą ATR teritorijoje ir prisijungė prie Targovicos konfederacijos, sudarytos Augusto Stipriojo priešininkų.

Buvo renkamas pasiuntiniu į seimus, buvo Lietuvos Tribunolo deputatu. Seimuose pasisakė prieš Rusijos kišimasi į ATR vidaus reikalus per provoslavų palaikymą ir už ATR neutraliteto išsaugojimą tarptautinėje politikoje. 1726 metais tapo Baltojo erelio ordino kavalierius, 1729 metais — Lietuvos Tribunolo maršalka.

1733 metais Trakų kaštelionas Jonas Frederikas Sapiega pasirašė Stanislovo Leščinskio elekciją (išrinkimą į sostą), po to perėjo į Saksonijos kurfiursto Augusto III pusę, kuris 1735 metų lapkritį perdavė jam Lietuvos didžiojo kanclerio pareigybę. 1739 metais įsigijo Propoisko seniūniją.

Jam priklausė Kodenis, Dorogostajus, Muravica, Kopylius, Černobylis ir kitos valdos.

Jonas Frederikas Sapiega žymią gyvenimo dalį praleido Kodenyje, kur surinko pakankamai žymią biblioteką, kuri buvo jo padovanota Vašuvos bendrijai Mokslo draugai («Przyjaciol Nauk»). Svarbiausi darbai: «Adnotationes historicae de origine, anliquitate ordinis aquilae albae» (Kolon, 1730), «Historyja rewolucyj zaszlych w Rzeczypospol. Rzymskiej», vertimas iš prancūzų kalbos (Varšuva, 1736), «Monumenta antiquitatum Marianarum in imadine vetustissima» (1721), «Swada Polska» (Lubl., 1745) ir «Lacinska» (1747), «Obserwacyje o elekcyjach krolow polskich» (1743), o taip pat po pseudonimais, «Tabula genealogica domus Sapieharum» (1732) ir «Domina Palatii Reginae libertas seu familiare amicorum colloquium de statu, libertatibns et juribus Regni et Reipublicae Coloniarnm» (lenkišką vertimą išleido Dembinskis).

Šeima

Jono Frederiko Sapiegos žmona Konstancija Pranciška Radvilaitė

1717 metais vedė Konstanciją Prancišką Radvilaitę (1697—1756), Lietuvos didžiojo kanclerio Karolio Stanislovo Radvilos (1669—1719) ir Anos Katreinos Sanguškaitės (1676—1746) antrą dukterį, Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės jaunesnę seserį. Santuokoje vaikų neturėjo.

Palaidojo J. F. Sapiegą Šv. Onos bažnyčioje, Kodenyje.

Literatūra

• Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус — Яцкевіч. — Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. — 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.