Žaiginio šv. Antano Paduviečio bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{ltbaz|Žaiginys 1.JPG|Kauno|Raseinių|Raseinių rajonas|Žaiginys||medis|[[1917]] m.|}} |
{{ltbaz|Žaiginys 1.JPG|Kauno|Raseinių|Raseinių rajonas|Žaiginys||medis|[[1917]] m.|}} |
||
{{Kiti|Šv. Antano Paduviečio bažnyčia|}} |
|||
'''Žaiginio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia''' stovi [[Žaiginys|Žaiginio]] miestelyje, [[Sandrava|Sandravos]] ([[Luknė]]s dešiniojo intako) kairiajame krante. Savo forma primena gyvenamąjį namą. |
'''Žaiginio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia''' stovi [[Žaiginys|Žaiginio]] miestelyje, [[Sandrava|Sandravos]] ([[Luknė]]s dešiniojo intako) kairiajame krante. Savo forma primena gyvenamąjį namą. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
| ⚫ | [[Žaiginys|Žaiginyje]] [[1664]] m. minima naujai statyta medinė bažnyčia, turinti du [[altorius]]. [[Nagurskiai]] [[1762]] m. į [[Žaiginys|Žaiginį]] pakvietė [[pranciškonai|pranciškonus]], vienuolynui dovanojo 90 [[valakas|valakų]] žemės, Legečių, Nagių kaimus. Pranciškonai [[1764]] m. pasistatė vienuolyną, [[1770]] m. – bažnyčią, [[1790]] m. – [[Koplyčia|koplyčią]] Legečiuose. Iki [[1820]] m. pastatytas naujas medinis vienuolynas. [[Žaiginys|Žaiginio]] pranciškonams [[1820]] m. priklausė Legečių [[palivarkas]], Belazariškių, Čerkosų, Kelmynų, Mažuolių, Pluskių kaimai. XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. [[Rusijos imperija|Rusijos]] valdžia [[1832]] m. vienuolyną uždarė. Netrukus jis sudegė. Ant jo pamatų [[Žaiginio dvaras|Žaiginio dvaro]] savininkas pastatė kleboniją. Valdžia patenkino vyskupo prašymą ir bažnyčios neuždarė. [[1836]] m. pavyko įkurdinti kunigą. |
||
| ⚫ | [[Žaiginys|Žaiginyje]] [[1664]] m. minima naujai statyta medinė bažnyčia, turinti du [[altorius]]. [[Nagurskiai]] [[1762]] m. į [[Žaiginys|Žaiginį]] pakvietė [[pranciškonai|pranciškonus]], vienuolynui dovanojo 90 [[valakas|valakų]] žemės, Legečių, Nagių kaimus. Pranciškonai [[1764]] m. pasistatė vienuolyną, [[1770]] m. – bažnyčią, [[1790]] m. – [[Koplyčia|koplyčią]] Legečiuose. Iki [[1820]] m. pastatytas naujas medinis vienuolynas. [[Žaiginys|Žaiginio]] pranciškonams [[1820]] m. priklausė Legečių palivarkas, Belazariškių, Čerkosų, Kelmynų, Mažuolių, Pluskių kaimai. XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. [[Rusijos imperija|Rusijos]] valdžia [[1832]] m. vienuolyną uždarė. Netrukus jis sudegė. Ant jo pamatų [[Žaiginio dvaras|Žaiginio dvaro]] savininkas pastatė kleboniją. Valdžia patenkino vyskupo prašymą ir bažnyčios neuždarė. [[1836]] m. pavyko įkurdinti kunigą. |
||
[[1915]] m. [[gegužės 4]] d. bažnyčia sudegė. [[Žaiginio dvaras|Žaiginio dvare]] buvo įrengta koplyčia. Kunigo Leono Skabeikos rūpesčiu [[1916]]–[[1917]] m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, atstatyta klebonija ir ūkiniai pastatai. [[1931]] m. pastatyti parapijos namai. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] valdžia klebonijoje įrengė vaikų darželį. |
[[1915]] m. [[gegužės 4]] d. bažnyčia sudegė. [[Žaiginio dvaras|Žaiginio dvare]] buvo įrengta koplyčia. Kunigo Leono Skabeikos rūpesčiu [[1916]]–[[1917]] m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, atstatyta klebonija ir ūkiniai pastatai. [[1931]] m. pastatyti parapijos namai. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] valdžia klebonijoje įrengė vaikų darželį. |
||
== Architektūra == |
== Architektūra == |
||
Savo forma bažnyčia primena didelį gyvenamąjį namą, bebokštė, su trisiene [[Apsidė (architektūra)|apside]]. Vidus 3 [[Nava|navų]], atskirtų lieknomis [[Kolona|kolonomis]], įrengti 3 [[Altorius|altoriai]]. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora akmenų mūro, su stulpiniais vartais. Šventoriuje stovi medinė [[varpinė]]. |
Savo forma bažnyčia primena didelį gyvenamąjį namą, bebokštė, su trisiene [[Apsidė (architektūra)|apside]]. Vidus 3 [[Nava|navų]], atskirtų lieknomis [[Kolona|kolonomis]], įrengti 3 [[Altorius|altoriai]]. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora akmenų mūro, su stulpiniais vartais. Šventoriuje stovi medinė [[varpinė]]. |
||
09:52, 28 spalio 2014 versija
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Kauno |
| Dekanatas | Raseinių |
| Savivaldybė | Raseinių rajonas |
| Gyvenvietė | Žaiginys |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | 1917 m. |
Kitos reikšmės – Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.
Žaiginio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia stovi Žaiginio miestelyje, Sandravos (Luknės dešiniojo intako) kairiajame krante. Savo forma primena gyvenamąjį namą.
Istorija
Žaiginyje 1664 m. minima naujai statyta medinė bažnyčia, turinti du altorius. Nagurskiai 1762 m. į Žaiginį pakvietė pranciškonus, vienuolynui dovanojo 90 valakų žemės, Legečių, Nagių kaimus. Pranciškonai 1764 m. pasistatė vienuolyną, 1770 m. – bažnyčią, 1790 m. – koplyčią Legečiuose. Iki 1820 m. pastatytas naujas medinis vienuolynas. Žaiginio pranciškonams 1820 m. priklausė Legečių palivarkas, Belazariškių, Čerkosų, Kelmynų, Mažuolių, Pluskių kaimai. XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną uždarė. Netrukus jis sudegė. Ant jo pamatų Žaiginio dvaro savininkas pastatė kleboniją. Valdžia patenkino vyskupo prašymą ir bažnyčios neuždarė. 1836 m. pavyko įkurdinti kunigą.
1915 m. gegužės 4 d. bažnyčia sudegė. Žaiginio dvare buvo įrengta koplyčia. Kunigo Leono Skabeikos rūpesčiu 1916–1917 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, atstatyta klebonija ir ūkiniai pastatai. 1931 m. pastatyti parapijos namai. Po Antrojo pasaulinio karo valdžia klebonijoje įrengė vaikų darželį.
Architektūra
Savo forma bažnyčia primena didelį gyvenamąjį namą, bebokštė, su trisiene apside. Vidus 3 navų, atskirtų lieknomis kolonomis, įrengti 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su stulpiniais vartais. Šventoriuje stovi medinė varpinė.