Lokys (upė): Skirtumas tarp puslapio versijų
S Perkeliamos 1 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q12663852 |
|||
Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
| Vikiteka = |
| Vikiteka = |
||
}} |
}} |
||
'''Lokys''' – upė Vidurio Lietuvoje, [[Ukmergės rajonas|Ukmergės]] ir [[Jonavos rajonas|Jonavos]] rajone; [[Neris|Neries]] dešinysis intakas. Ilgis 22 km, baseino plotas 123 km². Prasideda [[Lokėnai|Lokėnų]] apylinkėse,<ref>Lietuvos upės (hidrografija ir nuotėkis): monografija /B.Gailiušis, J.Jablonskis, M.Kovalenkovienė. – Kaunas: Lietuvos energetikos institutas, 2001. |
'''Lokys''' – upė Vidurio Lietuvoje, [[Ukmergės rajonas|Ukmergės]] ir [[Jonavos rajonas|Jonavos]] rajone; [[Neris|Neries]] dešinysis intakas. Ilgis 22 km, baseino plotas 123 km². Prasideda [[Lokėnai|Lokėnų]] apylinkėse,<ref>Lietuvos upės (hidrografija ir nuotėkis): monografija /B.Gailiušis, J.Jablonskis, M.Kovalenkovienė. – Kaunas: Lietuvos energetikos institutas, 2001. – 792 p. ISBN 9986-492-64-5.</ref> 18 km į šiaurės rytus nuo [[Jonava|Jonavos]]. Teka pietvakarių kryptimi, daugiausia miškingomis vietomis. Įteka į Nerį 43 km nuo jos žiočių, prie [[Lokys (Jonava)|Lokio]] kaimo, tuoj žemiau Neries ir [[Šventoji|Šventosios]] santakos. |
||
Intakai: Smala (kairysis), Notera, Grivnė, [[Paberžė (upė)|Paberžė]] (dešinieji). |
Intakai: Smala (kairysis), Notera, Grivnė, [[Paberžė (upė)|Paberžė]] (dešinieji). |
||
Upės vidutinis nuolydis – 202 cm/km. Upė trijose vietose patvenkta: Markutiškių tvenkinys (plotas |
Upės vidutinis nuolydis – 202 cm/km. Upė trijose vietose patvenkta: Markutiškių tvenkinys (plotas – 5,8 ha), [[Beržų tvenkinys]] (plotas – 22,6 ha), Lokio tvenkinys (plotas – 3,7 ha).<ref>[http://www.lrvk.lt/bylos/Teises_aktai/2003/10/1540.doc] Valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašas</ref> Netoli Lokio yra [[Markutiškių dvaro parkas]]. Lokio upelio šlaite įsikūręs aktyvaus poilsio nuotykių parkas „[[Lokės pėda]]“ (plotas – 1,3 ha)<ref>[http://www.lokespeda.lt/moduleinterface.php?module=News&id=cntnt01&cntnt01action=detail&cntnt01articleid=15&cntnt01returnid=54 „Lokės pėda“ siūlo ilsėtis karstantis medžiais (Jonavos raj.)] („Verslo žinios“, 2006.10.02)</ref>. |
||
Prie upės esantys kaimai: Lokėnai, [[Palokis I]], [[Markutiškiai]], [[Palokis II]], [[Beržai (Jonava)|Beržai]], [[Lokys (Jonava)|Lokys]]. |
Prie upės esantys kaimai: Lokėnai, [[Palokis I]], [[Markutiškiai]], [[Palokis II]], [[Beržai (Jonava)|Beržai]], [[Lokys (Jonava)|Lokys]]. |
||
Upėvardis kildintinas nuo gyvūno pavadinimo ''lokys, lokė''.<ref>{{LHEŽ}}</ref> |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
18:11, 27 spalio 2014 versija
Lokys | |
---|---|
Ilgis | 22 km |
Baseino plotas | 123 km² |
Vidutinis debitas | 0,64 m³/s |
Ištakos | Lokėnų apylinkės |
Žiotys | Neris |
Šalys | Lietuva |
Lokys – upė Vidurio Lietuvoje, Ukmergės ir Jonavos rajone; Neries dešinysis intakas. Ilgis 22 km, baseino plotas 123 km². Prasideda Lokėnų apylinkėse,[1] 18 km į šiaurės rytus nuo Jonavos. Teka pietvakarių kryptimi, daugiausia miškingomis vietomis. Įteka į Nerį 43 km nuo jos žiočių, prie Lokio kaimo, tuoj žemiau Neries ir Šventosios santakos.
Intakai: Smala (kairysis), Notera, Grivnė, Paberžė (dešinieji).
Upės vidutinis nuolydis – 202 cm/km. Upė trijose vietose patvenkta: Markutiškių tvenkinys (plotas – 5,8 ha), Beržų tvenkinys (plotas – 22,6 ha), Lokio tvenkinys (plotas – 3,7 ha).[2] Netoli Lokio yra Markutiškių dvaro parkas. Lokio upelio šlaite įsikūręs aktyvaus poilsio nuotykių parkas „Lokės pėda“ (plotas – 1,3 ha)[3].
Prie upės esantys kaimai: Lokėnai, Palokis I, Markutiškiai, Palokis II, Beržai, Lokys.
Upėvardis kildintinas nuo gyvūno pavadinimo lokys, lokė.[4]
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos upės (hidrografija ir nuotėkis): monografija /B.Gailiušis, J.Jablonskis, M.Kovalenkovienė. – Kaunas: Lietuvos energetikos institutas, 2001. – 792 p. ISBN 9986-492-64-5.
- ↑ [1] Valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašas
- ↑ „Lokės pėda“ siūlo ilsėtis karstantis medžiais (Jonavos raj.) („Verslo žinios“, 2006.10.02)
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.