Lietuvninkai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
1 590 baitų pašalinta ,  prieš 7 metus
S
Atmestas 78.157.65.162 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Lukas1321 keitimas)
No edit summary
S (Atmestas 78.157.65.162 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Lukas1321 keitimas))
:: ''Apie Klaipėdos miesto rajoną žr. [[Lietuvninkai (Klaipėda)]]''.
[[Vaizdas:Image-Prussia ethnicity.JPG|thumb|250px|Lietuvininkų gyvenamos žemės Rytų Prūsijos žemėlapyje]]
'''Lietuvininkai''' – lietuvių savivardis, paplitęs vakarinėse lietuvių žemėse, grubiai imant kairiame Nemuno krante. Iki 16 amžiaus lietuvininkai įvairiuose raštuose iškraipytai, kartais be l žodžio pradžioje minimi kaip ''letowini'','' jetwingi, ''getae ir pan. 20a. pirmoje pusėje galbūt dėl vokiečių ir lenkų politinių siekių be jokių rimtų įrodymų lietuvininkus klaidingai kai kada imta laikyti savita [[etninė grupė|etnine grupe]], susiformavusiasusiformavusi tikXVI 16aa. iš imigrantų iš dešiniojo Nemuno kranto. Jokie vienalaikiai šaltiniai nepateikia net užuominų kad Prūsijos lietuvininkai būtų ne autochtonai. 16a. atsirado ne lietuvininkų etninė grupė o tik raštija, pagaliau teisingai pateikusi savo tautos savivardį. Lietuvininkai nuo senoir gyvenogyvenusi [[Rytprūsiai|Rytprūsių]] provincijos šiaurės rytinėje dalyje – [[Černiachovskas|Įsručio]], [[Labguva|Labguvos]], [[Ragainė]]s, [[Tilžė]]s, [[Tepliava|Tepliavos]], [[Klaipėda|Klaipėdos]] apskrityse. Jų gyvenama teritorija buvo vadinama ''Lietuvos provincija'', ''Lietuva'', ''Prūsų Lietuva'', nuo XIX–XX a. sandūros paplito [[Mažoji Lietuva|''Mažosios Lietuvos'']] pavadinimas. Dar vadinami ''Prūsų lietuviais'', ''mažlietuviais''.
 
Ilgą laiką žodžiaiŽodžiai ''lietuvininkaslietuvninkas'' ir ''lietuvis'' buvoilgą sinonimai. Lietuvos vardo paminėjimas 1009 metais sietinas su įvykiais lietuvininkų krašte. Lenkų kronika mini "krikštytą prūsų karalių" Mindaugą (Mendolphus) pasitraukus nuo jį skriaudusio vokiečių ordino "pas lietuvius" 1260m. Yra duomenų kad Gediminaslaiką buvo sūduvių kilmėssinonimai. LietuvininkaiLietuvninkai (''Литовники'') minimi irjau [[Pskovas|Pskovo]] antrojo [[Metraštis|metraščio]] [[1341]] m. įraše (''а сам Олгерд подим брата своего Кестоутия и мужь своих Литовников''). Pskovo trečiajame metraštyje, ryšium su [[1262]] m. įvykiais, ''lietuvninkas'' (''Литовник'') minimas vietoj atitinkamoje Pskovo antrojo metraščio vietoje minėto žodžio ''litvinas'' (''литвин''). Vytautas didysis lietuvininkų kraštą laikė savo tėvonija, kurį laiką ten gyveno su savo žmonėmis ir kariauna. Lietuvininkų kraštas nuo Lietuvos valstybės siena pirmąkart atskirtas 1422 metais Melno sutartimi, nuo tada iš vienos Lietuvos atsirado dvi.
Archeologiniai duomenys rodo žemes tarp Vyslos ir Nemuno buvus turtingiausia baltų civilizacijos dalimi dar nuo bronzos amžiaus. Senasis religinis visų lietuvių centras Romuva buvo lietuvininkų krašte. Panašu kad ir politinis Lietuvos centras iki 1260 metų ar net iki 13 a. paskutinio ketvirčio buvo kairiajame Nemuno krante.
 
Ilgą laiką žodžiai ''lietuvininkas'' ir ''lietuvis'' buvo sinonimai. Lietuvos vardo paminėjimas 1009 metais sietinas su įvykiais lietuvininkų krašte. Lenkų kronika mini "krikštytą prūsų karalių" Mindaugą (Mendolphus) pasitraukus nuo jį skriaudusio vokiečių ordino "pas lietuvius" 1260m. Yra duomenų kad Gediminas buvo sūduvių kilmės. Lietuvininkai (''Литовники'') minimi ir [[Pskovas|Pskovo]] antrojo [[Metraštis|metraščio]] [[1341]] m. įraše (''а сам Олгерд подим брата своего Кестоутия и мужь своих Литовников''). Pskovo trečiajame metraštyje, ryšium su [[1262]] m. įvykiais, ''lietuvninkas'' (''Литовник'') minimas vietoj atitinkamoje Pskovo antrojo metraščio vietoje minėto žodžio ''litvinas'' (''литвин''). Vytautas didysis lietuvininkų kraštą laikė savo tėvonija, kurį laiką ten gyveno su savo žmonėmis ir kariauna. Lietuvininkų kraštas nuo Lietuvos valstybės siena pirmąkart atskirtas 1422 metais Melno sutartimi, nuo tada iš vienos Lietuvos atsirado dvi.
 
Pirmojoje lietuviškoje knygoje ([[1547]] m. [[Katekizmas|Katekizme]]) [[Martynas Mažvydas]] kreipiasi į lietuvninkus ir [[Žemaičiai|žemaičius]]. Čia visur lietuvninkai – tiesiog etnonimo ''lietuviai'' variantas. Tačiau, laikui bėgant, Lietuvoje įsigalėjo etnonimas ''lietuvis'', o Prūsų Lietuvoje, ypač nuo XIX a. pab., išpopuliarėjo savivardis ''lietuvninkas''. Ypač šį pavadinimą išpopuliarino [[Jurgis Zauerveinas]] eilėraščiu „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris su kompozitoriaus [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] [[1908]] m. parašyta melodija laikomas neoficialiu Mažosios Lietuvos [[himnas|himnu]].

Naršymo meniu