Žižma (Venta): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 2 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q3494996.
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 18: Eilutė 18:


Vidutinis upės nuolydis – 174 cm/km. 0,5 km nuo žiočių upė patvenkta, sudarytas 51 ha [[Raganių tvenkinys]]<ref>{{TLE|4|683}}</ref>. Gyvenvietės prie Žižmos: [[Gelžė]], [[Daržiškės]], [[Švendriai]], [[Pažižmė]], [[Raganiai]].
Vidutinis upės nuolydis – 174 cm/km. 0,5 km nuo žiočių upė patvenkta, sudarytas 51 ha [[Raganių tvenkinys]]<ref>{{TLE|4|683}}</ref>. Gyvenvietės prie Žižmos: [[Gelžė]], [[Daržiškės]], [[Švendriai]], [[Pažižmė]], [[Raganiai]].

Upėvardis kildinamas nuo žodžio ''žiežti'' („urgzti, niurnėti, bambėti“; plg. ''žiužė'' „pikčiurna“, ''žiužis'' „susuktas skarinys mušti“).<ref>{{LHEŽ}}</ref>


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

21:58, 22 spalio 2014 versija

Žižma
Ilgis 20,6[1] km
Baseino plotas 166,1 km²
Vidutinis debitas 1,08 m³/s
Ištakos Balvis
Žiotys Venta
Šalys Lietuva

Žižma arba Žižma I – upė Žemaitijoje, Telšių ir Šiaulių rajonuose; Ventos kairysis intakas. Prasideda 5 km į pietus nuo Tryškių, Pabalvės apylinkėse esančiame Balvio ežere. Aukštupyje prateka Pabalvės durpyną, teka į rytus, prateka Gelžės durpyno pakraščiu. Už Upynos žiočių pasuka į šiaurės rytus, įteka į Ventą 269 km nuo jos žiočių, 8 km į šiaurės vakarus nuo Kuršėnų, ties Rekčiais.

Intakai:

  • dešinieji – Giršinas, Rauda, Upyna, Viršupis;
  • kairieji – Žižma II, Švendrys, Kepštys.

Vidutinis upės nuolydis – 174 cm/km. 0,5 km nuo žiočių upė patvenkta, sudarytas 51 ha Raganių tvenkinys[2]. Gyvenvietės prie Žižmos: Gelžė, Daržiškės, Švendriai, Pažižmė, Raganiai.

Upėvardis kildinamas nuo žodžio žiežti („urgzti, niurnėti, bambėti“; plg. žiužė „pikčiurna“, žiužis „susuktas skarinys mušti“).[3]

Šaltiniai

  1. http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=2b2010df-f129-4b52-b1e7-6f977a40fbd6
  2. Žižma (Venta). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 683
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.