Lietuvninkai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

18:26, 22 spalio 2014 versija

Apie Klaipėdos miesto rajoną žr. Lietuvninkai (Klaipėda).

Lietuvininkai – lietuvių savivardis, paplitęs vakarinėse lietuvių žemėse, grubiai imant kairiame Nemuno krante. Iki 16. amžiaus įvairiuose raštuose kartais iškraipytai, be l žodžio pradžioje minimi kaip jetwingi ir pan. Klaidingai laikyti savita etnine grupe, susiformavusia XVI a. iš imigrantų iš deš. Nemuno kranto. 16a. lietuvininkai ne susiformavo, o tik teisingai savo raštuose užrašė savo savivardį. Gyveno Rytprūsių provincijos šiaurės rytinėje dalyje – Įsručio, Labguvos, Ragainės, Tilžės, Tepliavos, Klaipėdos apskrityse. Jų gyvenama teritorija buvo vadinama Lietuvos provincija, Lietuva, Prūsų Lietuva, nuo XIX–XX a. sandūros paplito Mažosios Lietuvos pavadinimas. Dar vadinami Prūsų lietuviais, mažlietuviais.

Žodžiai lietuvninkas ir lietuvis ilgą laiką buvo sinonimai. Panašu kad politinis Lietuvos centras iki 1260 metų ar net iki sūduvių nukariavimo 13 a. 8-me dešimtmetyje buvo kairiajame Nemuno krante. Taip vadinamas pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas 1009 metais sietinas su įvykiais lietuvininkų krašte. Lenkų kronika mini "prūsų karalių" Mindaugą (Mendolphus) pasitraukus nuo jį skriaudusio vokiečių ordino "pas lietuvius" 1260m. Yra duomenų kad Gediminas buvo sūduvių kilmės. Lietuvninkai (Литовники) minimi ir Pskovo antrojo metraščio 1341 m. įraše (а сам Олгерд подим брата своего Кестоутия и мужь своих Литовников). Pskovo trečiajame metraštyje, ryšium su 1262 m. įvykiais, lietuvninkas (Литовник) minimas vietoj atitinkamoje Pskovo antrojo metraščio vietoje minėto žodžio litvinas (литвин). Vytautas didysis lietuvininkų kraštą laikė savo tėvonija, kurį laiką ten gyveno su savo žmonėmis ir kariauna. Lietuvininkų kraštas nuo Lietuvos valstybės siena pirmąkart atskirtas 1422 metais. Nuo tada atsirado dvi Lietuvos.

Pirmojoje lietuviškoje knygoje (1547 m. Katekizme) Martynas Mažvydas kreipiasi į lietuvninkus ir žemaičius. Čia visur lietuvninkai – tiesiog etnonimo lietuviai variantas. Tačiau, laikui bėgant, Lietuvoje įsigalėjo etnonimas lietuvis, o Prūsų Lietuvoje, ypač nuo XIX a. pab., išpopuliarėjo savivardis lietuvninkas. Ypač šį pavadinimą išpopuliarino Jurgis Zauerveinas eilėraščiu „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris su kompozitoriaus S. Šimkaus 1908 m. parašyta melodija laikomas neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu.

Nuo XX a. 8 dešimtmečio terminas lietuvininkai įsigalėjo Lietuvos istoriografijoje kaip specifinės lietuvių etnografinės grupės, kuri skyrėsi nuo Didžiosios Lietuvos lietuvių tikėjimu, papročiais, dialektu, pavadinimas.

Nuorodos

XX a. pr. lietuvininkai Brockhaus'o enciklopedijoje (rus.)

Kalbėjo visomis Lietuvių kalbos tarmėmis.

@@ Eilutė 3: / Eilutė 3: @@
 '''Lietuvininkai''' – lietuvių savivardis, paplitęs vakarinėse lietuvių žemėse, grubiai imant kairiame Nemuno krante. Iki 16. amžiaus įvairiuose raštuose kartais iškraipytai, be l žodžio pradžioje minimi kaip  jetwingi ir pan. Klaidingai laikyti savita [[etninė grupė|etnine grupe]], susiformavusia XVI a. iš imigrantų iš deš. Nemuno kranto. 16a. lietuvininkai ne susiformavo, o tik teisingai savo raštuose užrašė savo savivardį. Gyveno [[Rytprūsiai|Rytprūsių]] provincijos šiaurės rytinėje dalyje – [[Černiachovskas|Įsručio]], [[Labguva|Labguvos]], [[Ragainė]]s, [[Tilžė]]s, [[Tepliava|Tepliavos]], [[Klaipėda|Klaipėdos]] apskrityse. Jų gyvenama teritorija buvo vadinama ''Lietuvos provincija'', ''Lietuva'', ''Prūsų Lietuva'', nuo XIX–XX a. sandūros paplito [[Mažoji Lietuva|''Mažosios Lietuvos'']] pavadinimas. Dar vadinami ''Prūsų lietuviais'', ''mažlietuviais''.
-Žodžiai ''lietuvninkas'' ir ''lietuvis'' ilgą laiką buvo sinonimai. Panašu kad politinis Lietuvos centras iki 1260 metų ar net iki sūduvių nukariavimo 13 a. 8-me dešimtmetyje buvo kairiajame Nemuno krante. Lenkų kronika mini "prūsų karalių" Mindaugą (Mendolphus) pasitraukus nuo jį skriaudusio vokiečių ordino "pas lietuvius" 1260m. Yra duomenų kad Gediminas buvo sūduvių kilmės. Lietuvninkai (''Литовники'') minimi ir [[Pskovas|Pskovo]] antrojo [[Metraštis|metraščio]] [[1341]] m. įraše (''а сам Олгерд подим брата своего Кестоутия и мужь своих Литовников''). Pskovo trečiajame metraštyje, ryšium su [[1262]] m. įvykiais, ''lietuvninkas'' (''Литовник'') minimas vietoj atitinkamoje Pskovo antrojo metraščio vietoje minėto žodžio ''litvinas'' (''литвин''). Vytautas didysis lietuvininkų kraštą laikė savo tėvonija, kurį laiką ten gyveno su savo žmonėmis ir kariauna. Lietuvininkų kraštas nuo Lietuvos valstybės siena pirmąkart atskirtas 1422 metais. Nuo tada atsirado dvi Lietuvos.
+Žodžiai ''lietuvninkas'' ir ''lietuvis'' ilgą laiką buvo sinonimai. Panašu kad politinis Lietuvos centras iki 1260 metų ar net iki sūduvių nukariavimo 13 a. 8-me dešimtmetyje buvo kairiajame Nemuno krante. Taip vadinamas pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas 1009 metais sietinas su įvykiais lietuvininkų krašte.  Lenkų kronika mini "prūsų karalių" Mindaugą (Mendolphus) pasitraukus nuo jį skriaudusio vokiečių ordino "pas lietuvius" 1260m. Yra duomenų kad Gediminas buvo sūduvių kilmės. Lietuvninkai (''Литовники'') minimi ir [[Pskovas|Pskovo]] antrojo [[Metraštis|metraščio]] [[1341]] m. įraše (''а сам Олгерд подим брата своего Кестоутия и мужь своих Литовников''). Pskovo trečiajame metraštyje, ryšium su [[1262]] m. įvykiais, ''lietuvninkas'' (''Литовник'') minimas vietoj atitinkamoje Pskovo antrojo metraščio vietoje minėto žodžio ''litvinas'' (''литвин''). Vytautas didysis lietuvininkų kraštą laikė savo tėvonija, kurį laiką ten gyveno su savo žmonėmis ir kariauna. Lietuvininkų kraštas nuo Lietuvos valstybės siena pirmąkart atskirtas 1422 metais. Nuo tada atsirado dvi Lietuvos.
 Pirmojoje lietuviškoje knygoje ([[1547]] m. [[Katekizmas|Katekizme]]) [[Martynas Mažvydas]] kreipiasi į lietuvninkus ir [[Žemaičiai|žemaičius]]. Čia visur lietuvninkai – tiesiog etnonimo ''lietuviai'' variantas. Tačiau, laikui bėgant, Lietuvoje įsigalėjo etnonimas ''lietuvis'', o Prūsų Lietuvoje, ypač nuo XIX a. pab., išpopuliarėjo savivardis ''lietuvninkas''. Ypač šį pavadinimą išpopuliarino [[Jurgis Zauerveinas]] eilėraščiu „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris su kompozitoriaus [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] [[1908]] m. parašyta melodija laikomas neoficialiu Mažosios Lietuvos [[himnas|himnu]].