Jan Otrębski

Janas Otrembskis (lenk. Jan Otrębski; 1889 m. gruodžio 8 d. Pilicuose, Lenkija – 1971 m. balandžio 26 d.) Poznanėje. Lenkų kalbininkas, sulaukęs tarptautinio pripažinimo. Parengė 3 tomų lietuvių kalbos gramatiką. Parašė apie 300 mokslinių straipsnių apie slavistiką ir baltistiką, taip pat ir Prūsų kalbą.

Biografija

Studijavo Varšuvos universitetas. Iš pradžių mediciną, bet po dviejų mėnesių perėjo į kalbų istorijos katedrą ir pasirinko slavų skyrių. Jo 1912 m. darbas apie Vilniaus gubernijos baltarusių šnektą įvertintas aukso medaliu. Su stipendiją išvyko į Leipcigą kur susipažino su žymiu sanskrito tyrinėtoju Ernstu Vindišu ir padaręs jam įspūdį pradėjo rašyti disertaciją. Kad išlaikytų save ir šeimą (turėjo žmoną) dirbo fizinį darbą. Jo mokslus Leipcige nutraukė karas ir prasidėjo užsieniečių studentų persekiojimai.

Išvažiavo į Lenkiją, kur Kališe 1916–1921 m. dirbo gimnazijos mokytoju. Toliau darbavosi kalbotyroje, kol buvo Jano Rozvadovskio pakvietas į Jogailos universitetą doktorantūrai.

Apsigynęs 1920 m. disertaciją, nuo 1921 m. pradėjo dirbti Stepono batoro universitete Vilniuje. Lituanistika buvo vieno jo aistrų. Dirbo Vilniuje ilgą laiką. Prisidėjo prie lietuvių kalbos žodyno sudarymo Lietuvių kalbos institute

Dėstė ir Rytų Europos mokslinių tyrimų institute Vilniuje.

1945 m. persikėlė gyventi į Poznanę, kur toliau vadovavo slavistikos katedrai, o nuo 1947 m. naujai įkurtai baltistikos katedrai. Nuo 1960 m. – emeritas.

Buvo vertinamas visame pasaulyje. Skaitė paskaitas Berlyne, Maskvoje, Prahoje, Upsaloje, Stokholme, Vienoje. Buvo kalbotyros mokslo populiarintojas.