Lėkščiasvydis

Lėkščiasvydis („Ultimeitas“)
Aukščiausias sporto šakos valdymo organas	Lietuvos Skraidančio Disko Federacija (LSDF), tarpt. World Flying Disc Federation (WFDF)
Sportas išrastas	JAV 1968 m.
Komandos	'Open' (aukščiausio pajėgumo komandos) moterų (Women) mišrios (Mix) komandos
Žaidėjų skaičius aikštėje	7 (lauke), 5 (salėje)
Naudojamas inventorius	Skraidantis diskas
Kontaktas	Bekontaktė sporto šaka
Klubai Lietuvoje	Vorai, Zepps, Taškas, Skraidantys Drambliai, Marių Meškos, UŽA, Zero, BS, Mixtūra, Bubblicious, Velniai, Krakės, Prienai
Olimpinė sporto šaka	Ne, bet priklauso „pasaulio sporto žaidynėms“

Lėkščiasvydis, dar vadinamas ultimeitu (angl. ultimate) arba frisbiu (angl. frisbee) – bekontaktis komandinis žaidimas, žaidžiamas su 175 gramų skraidančiuoju disku.

Lėkščiasvydis – tai greitas, techniškas, reikalaujantis taktinių įgūdžių, smagus žaidimas su pagrindine garbingo žaidimo taisykle (angl. fair play).

Žaidimo tikslas – pelnyti taškus perdavinėjant diską savo komandos nariams. Taškai pelnomi pagavus diską taškų pelnymo zonoje, panašiai kaip amerikietiškajame futbole arba regbyje, tačiau čia priešingai, žaidėjas turintis diską bėgti negali.

Lėkščiasvydis taip pat išsiskiria tuo, kad šiame sporte nėra fizinio kontakto ir jame nėra teisėjų. Didžiojoje daugumoje turnyrų ar čempionatų teisėjai nedalyvauja ir visus žaidime iškilusius taisyklių pažeidimus skelbia ir sprendžia patys žaidėjai. Tik keliose lygose ir pasaulio čempionatuose dalyvauja stebėtojai. Stebėtojai įsikiša tik kai taškų pelnymo metu įvyksta taisyklių pažeidimas ir komandos nesutaria dėl to, kuri pusė yra teisi.

Istorija

Pirmasis skraidantis diskas buvo pagamintas Volterio Morisono (Walter Morrison) 1948 metais JAV. 1957 m. sausio 23 d. „Wham-O“ žaislų kompanija nupirko išradimo teises ir pradėjo skraidančių diskų gamybą su prekinio ženklo pavadinimu „Frisbee“.

„Frisbee“ pyrago lėkštė.

1968 m. rudenį Džoelis Silveris (Joel Silver), Kolumbijos universiteto, esančio Meiplvude, Naujajame Džersyje, studentas pasiūlė universiteto studentų bendruomenei idėją įkurti studentų „frisbio“ komandą. Jau kitą vasarą grupelė studentų pradėjo kartu žaisti tai, ką Silveris vadino „geriausiu žaidimu“ (angl. ultimate game experience). Taisyklės sukurtos amerikietiško futbolo, kurį išmoko iš Džeredo Kaso (Jared Kass) vasaros stovyklos metu, žaidimo pagrindu, bet pritaikytos žaisti su skraidančiu disku. Žaidimo taisykles vėliau Kasas ir Silveris patobulino.

Pačioje pradžioje šį žaidimą žaidė ir taisykles tobulino įvairūs Kolumbijos universiteto studentai ir akademinės bendruomenės nariai, įskaitant studentų laikraščio atstovus, politikos mokslų ir aktorystės studentus. Prie pagrindinių žaidimo kūrėjų ir populiarintojų Silverio ir Kaso prisidėjo Bernardas Helringas (Bernard Hellring) ir Džonis Hainsas (Jonny Hines). Dar vienas pirmosios komandos narys buvo Volteris Sabo (Walter Sabo), kuris tapo labai svarbiu „American Business“ radijo stoties darbuotoju. Šis sportas buvo identifikuojamas kaip kontrkultūrinė veikla.

Pirmoji šį sportą ir jo atsiradimo istoriją aprašanti knyga buvo išleista 2005 metų gruodį, pavadinta „ULTIMATE: The First Four Decades“.

Pagrindinės žaidimo taisyklės (taškų pelnymo ir judėjimo) nesikeitė ir pirmuose žaidimuose atsarginių žaidėjų skaičius būdavo neribojamas. Pražangomis buvo laikomas tyčinis kontaktas. Žaidžiama buvo be teisėjų – ši taisyklė išliko ir iki šių dienų: daugumoje lėkščiasvydžio varžybų (net ir aukšto lygio turnyruose) pažeidus taisykles patys žaidėjai sprendžia kilusius ginčus.

Žaidimo taisyklės

Lėkščiasvydžio (Ultimeito) diskas (vidinė pusė)

Dešimt nesudėtingų lėkščiasvydžio taisyklių:

1. Aikštelė – keturkampis plotas su galinėmis įskaitinėmis zonomis kiekviename aikštelės gale. Aikštelės matmenys: 100 m X 37 m (dvi 18 metrų galinės įskaitinės zonos ir 64 m aikštė tarp jų).
2. Žaidimo pradžia – abi komandos stovi išsirikiavusios prieš savo galinės įskaitinės zonos liniją. Gynėjai meta diską puolėjams. Aikštelėje žaidžia 7 žaidėjai lauke ir 5 – patalpoje.
3. Taškai – kiekvieną kartą, kai puolėjai perduoda diską savo komandos nariui, esančiam varžovų įskaitinėje zonoje, pelnomas taškas. Po kiekvieno taško apsikeičiama aikštelės pusėmis ir žaidimas tęsiamas toliau.
4. Disko judėjimas – diską galima mesti bet kuria kryptimi, ją perduodant savo komandos nariui. Žaidėjui negalima eiti ar bėgti su lėkšte rankose. Žaidėjas su lėkšte rankose (metikas) privalo lėkštę mesti per 10 sekundžių lauke ir per 8 sekundes patalpoje. Laiką skaičiuoja gynėjas, ginantis metiką.
5. Disko perėmimas – jeigu metimas nepavyko (pvz., pateko už aikštelės ribų, palietė žemę ar grindis, buvo perimtas varžovų), tuomet besigynusi komanda gauna diską ir tampa puolančia komanda.
6. Žaidėjų keitimas – keitimą galima vykdyti po kiekvieno pelnyto taško bei žaidėjui susižeidus. Keitimų skaičius neribotas.
7. Bekontaktis žaidimas – bet koks fizinis kontaktas tarp žaidėjų draudžiamas. Taip pat draudžiama pastumti, blokuoti, kišti koją ar kitokiu būdu trukdyti žaidėjui judėti. Palietus žaidėją, fiksuojama pražanga (angl. foul).
8. Pražangos – jeigu po taisyklių pažeidimo (stūmimas, blokavimas, lietimas ir pan.) prarandamas diskas, tai žaidimą tęsia tos komandos žaidėjas, prieš kurį buvo prasižengta, nuo tos vietos, kur buvo įvykdytas pažeidimas. Jeigu žaidėjas, kaltas dėl taisyklių pažeidimo, nesutinka su tuo, žaidimas tęsiamas nuo tos vietos, iš kur buvo mestas diskas prieš taisyklių pažeidimą.
9. Pačių teisėjavimas – žaidėjai yra atsakingi už taisyklių pažeidimus ir klaidas. Tarpusavio ginčus sprendžia patys.
10. Žaidimo prasmė – lėkščiasvydis propaguoja sportinį teisingumą ir garbingą elgesį, griežtą taisyklių laikymąsi ir tikrąjį žaidimo malonumą. Skatinamas konkuravimo žaidimas, bet jokiu būdu ne žaidėjų pagarbos vienas kitam kaina.

Lėkščiasvydžio variacijos

Tradicinis lėkščiasvydis

Lėkščiasvydis, Australija–JAV, 2005 m. pasaulio lėkščiasvydžio čempionatas

Pasaulinė skraidančio disko federacijos (angl. World Flying Disc Federation, toliau WFDF) tradicinis lėkščiasvydžio žaidimas yra žaidžiamas 100 metrų ilgio ir 37 metrų pločio stadione, suskirstytame į tris segmentus: dvi taškų pelnymo zonos aikštės galuose iš abiejų pusių (18 metrų ilgio ir 37 metrų pločio) ir taškų pelnymo zona (64 metrų ilgio ir 37 metrų pločio) žaidimo laukas. Tarptautinės skraidančio disko federacijos taisyklės naudoja aikštę su mažesnėmis įskaitinėmis zonomis. Žaidimas vyksta tarp dviejų komandų su tokiu pačiu žaidėjų skaičiumi, įprastai žaidžiama septyni prieš septynis. Kiekviena komanda daugiausiai gali turėti 27 žaidėjus. Mišrių komandų turnyruose aikštelėje iš septynių žaidėjų bent 3 privalo būti merginos.

Lėkščiasvydžio aikštės išmatavimai žaidžiant lauke

Prieš prasidedant žaidimui abiejų komandų kapitonai arba atstovai meta du diskus ir spėja ar atsivers abu vienodi diskai ar skirtingi. Burtus laimėjusi komanda renkasi puolimą, gynybą arba aikštės pusę. Abiejų komandų nariai išsirikiuoja priešais liniją savo zonoje. Žaidimas prasideda, kai besiginančiosios komandos žaidėjas pakelia diską rankoje (duodamas signalą oponentams), kad jų komanda jau pasiruošusi žaisti. Kitos komandos žaidėjas (-ai) pakelia ranką duodami signalą, kad jų komanda taip pat pasirengusi žaisti. Kai abi komandos yra pasiruošusios, besiginančiosios komandos žaidėjas meta „pulą“ (angl. pull), t. y. diskas yra metamas oponentams, kad būtų galima pradėti žaisti, panašiai kaip išspyrimas (angl. kickoff) amerikietiškame futbole. „Pulas“ metamas kaskart po taškų pelnymo. Jeigu metant „pulą“ diskas užeina iš aikštės ribų, diską turėjusi gauti komanda gali rinktis ir pradėti žaidimą iš to taško, kur diskas kirto aikštės ribą, arba iš vidurio aikštės, ties „brick“ žyme (atžymos yra dvi: abiejose aikštės pusėse), esančia 20 metrų nuo savosios zonos.

Nuo to momento, kai žaidėjas pagauna diską arba jį paima nuo žemės, žaidėjas turi sustoti ir atraminės kojos negali judinti iš vietos tol, kol diskas bus perduotas kitam žaidėjui (disko perduoti iš rankų į rankas negalima). Žaidėjas turi atlikti disko perdavimą per 10 sekundžių ir jam sekundės turi būti skaičiuojamos balsu nuo vieno iki dešimties besiginančio žaidėjo, esančio ne toliau, kaip 3 metrai nuo žaidėjo su disku. Jeigu nespėjama išmesti disko per 10 sekundžių, skelbiamas „delsimas“ (angl. stall) ir besiginančioji komanda tampa puolančiąja komanda, turinčia diską. Žaidimas tęsiamas iš to paties taško, kur stovėjo oponentų žaidėjas su disku. Puolančios ir besiginančios komandos taip pat keičiasi pusėmis, jeigu puolančioji komanda nesugeba perduoti disko sėkmingai savo komandos nariams (t. y. diskas nepasiekęs tikslo nusileidžia ant žemės arba būna numušamas besiginančios komandos) arba besiginančioji komanda pagauna/perima skrendantį diską perdavimo metu. Disko nukritimo ant žemės atveju žaidimas tęsiamas nuo vietos, kur diskas sustojo, o ne kur pirmą kartą palietė žemę. Jeigu puolanti komanda, atliekanti disko perdavimą, išmeta diską už aikštės ribų, žaidimas tęsiamas nuo taško, kur diskas išėjo už aikštės ribų.

Kai žaidėjas fizinio įsikišimo metu trukdo priešininkui, gali būti skelbiamas žaidimo taisyklių pažeidimas. Jeigu taisyklių pažeidimas yra sukeltas besiginančios komandos ir dėl to atakuojanti komanda praranda diską, paskelbus žaidimo taisyklių pažeidimą (angl. foul), diskas yra grąžinamas atakavusiai komandai ir žaidimas tęsiamas, vėl pradedant skaičiuoti nuo vieno. Kadangi lėkščiasvydis yra sportas be teisėjų, žaidėjas, pažeidęs taisykles, turi teisę sutikti arba nesutikti su skelbiamu taisyklių pažeidimu. Jeigu vieningai nesutariama dėl to, kas įvyko, diskas yra grąžinamas į prieš tai buvusią vietą. Nepaisant pertraukimų, žaidimas tęsiamas tol, kol yra pelnomas taškas, išskyrus išimtinius atvejus dėl traumų. Žaidėjų keitimai galimi tik vienai ar kitai komandai pelnius tašką (išskyrus esant traumai).

Taškai yra pelnomi perduodant diską komandos nariui, esančiam oponentų taškų zonoje. Po taškų pelnymo komandos keičiasi pusėmis, tai yra, atakos kryptimi, ir tašką pelniusi komanda meta „pulą“ oponentams. Žaidžiama tol, kol kuri nors komanda pirmoji pelno 15 taškų ir dviejų taškų persvarą nuo savo oponentų, arba kuri komanda pirmesnė pasiekia 17 taškų ribą. Taškų riba gali būti nuspręsta komandos kapitonų arba turnyro organizatorių. Turnyrai dažniausiai rengiami iki 13 taškų, siekiant taupyti laiką. Vienai iš komandų surinkus pusę reikiamų taškų (9 taškus iš 17 reikiamų surinkti turnyro metu) arba kai praeina pusė žaidimui numatyto laiko (tradiciškai tai 50 iš 100 minučių), skelbiama 10 minučių pertrauka. Labiausiai paplitęs yra lankstus turnyro formatas, kai pasibaigus žaidimui skirtam laikui baigiamas žaisti taškas (t. y. kol viena iš komandų pelno tašką), tuomet nustatoma riba (t. y. skaičius, kuris būtų prie pirmaujančios komandos pridėjus dar vieną tašką), kurią pirma pasiekusi komanda ir taps nugalėtoja. Kiekviena komanda per kėlinį gali pasinaudoti po dvi 120-ies sekundžių pertraukėlėmis. Žaidimo metu pertraukėlės gali būti skelbiamos tik diską turinčio žaidėjo, bet pelnius tašką, pertraukėlę gali skelbti bet kuris žaidėjas.

Salės lėkščiasvydis

Lėkščiasvydis žaidžiamas krepšinio sporto salėje

Lėkščiasvydis žaidžiamas ir sporto salėse, tam naudojamos rankinio sporto aikštelės arba uždara futbolo aikštė su dirbtine danga. Tokiose salėse diskas negali liesti salės sienų ir lubų. Žaidžiant salėse, erdvė yra mažesnė, todėl ir žaidėjų skaičius yra sumažinamas, siekiant išlaikyti tempą. Priklausomai nuo salės dydžio yra pasirenkama, kokiu formatu žaidžiama: 4 prieš 4 arba 5 prieš 5.

• Salėje ultimeitas dažniausiai žaidžiamas iki 30 arba 35 minučių.
• Taškų limtas taip pat yra sumažintas iki 11 arba 13 (priklausomai nuo turnyro).
• Žaidėjai gali keistis tik pelnius tašką.
• Kiekviena komanda turi po vieną vienos minutės trukmės pertraukėlę.
• Minutės pertraukėlė negali būti panaudota, kai baigėsi laiko limitas.

Lėkščiasvydis žaidžiamas rankinio sporto salėje

Europoje ypač paplitęs salės lėkščiasvydis dėl žiemos ir netinkamų oro sąlygų. Čia lėkščiasvydis dažniausiai žaidžiamas rankinio sporto salėse arba krepšinio salėse. Šiaurės Europoje ir Skandinavijos valstybėse rankinio aikštelės yra standartinis salės lėkščiasvydžio dydis, o Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje ir pietų Europoje dažniausiai naudojamos krepšinio aikštelės kaip standartinis dydis. Žaidėjai dažniausiai mūvi kelių, alkūnių ir riešų apsaugas, kaip rankinyje, siekiant išvengti nubrozdinimų ir įpjovimų gaudant diską krentant.

Europoje salės lėkščiasvydis taip ištobulėjo, kaip lėkščiasvydis lauke. Dėl mažos aikštės ir nemaišant vėjui, buvo sukurta ir ištobulinta keliasdešimt specifinių puolimo ir gynybos taktikų. Taip pat, tai vieta, kur metimai, tokie kaip scoober, blade, hammer ir poach gali būti atliekami, nes tam nemaišo vėjas. Naudojant šiuos metimus galima dar labiau praplėsti naudojamų taktikų sąrašą, nes lauke visi šie metimai yra išbalansuojami vėjo ir praranda savo tikslumą ir yra tinkami tik trumpam atstumui. Europoje dažniausiai diską reikia perduoti per 8 sekundes, nes čia salės lėkščiasvydis žaidžiamas kiek greičiau ir aktyviau.

Naujojoje Zelandijoje salės lėkščiasvydis yra žaidžiamas kaip ir Jungtinėje Karalystėje ir dažniausiai žaidžiama uždarose krepšinio aikštelėse 4 prieš 4 ir naudoja už krepšinio aikštelės esančią ribą kaip galinę zoną, kurioje yra pelnomi taškai. Tai labai sumažina pelnomų taškų zoną ir leidžia rengti atakas iš trijų kampų. Tolimesni tiek atakuojančios, tiek besiginančios pusės taktiniai ir strateginiai veiksmai ištobulėja. Naujojoje Zelandijoje salės lėkščiasvydyje yra skaičiuojama iki 7 sekundžių.

Sporto salėse vykstantys turnyrai bei čempionatai populiariausi yra Europoje. Žinomiausias Europoje ir ilgiausiai vykstantis uždarų patalpų lėkščiasvydžio turnyras „Winter Trophy“ vyksta kasmet sausio pabaigoje, Švedijoje Geteborgo mieste, kur kasmet susirenka virš 50 komandų iš visos Europos.

Paplūdimio lėkščiasvydis

Žaidžiamas paplūdimio lėkščiasvydis sporto festivalyje Palangoje „Sportas visiems“

Paplūdimio lėkščiasvydis yra alternatyvi lėkščiasvydžio forma. Kaip galima spręsti iš pavadinimo, žaidimas vyksta ant smėlio ir dažniausiai paplūdimyje. Paplūdimio lėkščiasvydžio žaidimai vyksta mažesnėje negu tradicinio lėkščiasvydžio aikštėje su 4 arba 5 žaidėjais (priklauso nuo turnyro formato). Paplūdimio lėkščiasvydį galima žaisti basomis kojomis. Aukščiausias paplūdimio lėkščiasvydžio sporto šakos valdymo organas yra Paplūdimio lėkščiasvydžio mylėtojų asociacija (Beach Ultimate Lovers Association, trump. BULA).

Disko gaudymas krentant – layout.

Dauguma paplūdimio lėkščiasvydžio turnyrų yra žaidžiami pagal BULA taisykles, kurios parengtos WFDF su keliais pakeitimais.

Didžiausias ir vienas iš žinomiausių paplūdimio lėkščiasvydžio turnyrų Šiaurės Amerikoje yra mišrių komandų paplūdimio lėkščiasvydžio turnyras, rengiamas liepos mėnesį Wildwood mieste, Naujajame Džersyje. Kitas labai populiarus ir žinomiausias Europoje turnyras vadinasi „Paganello“ ir vyksta Riminyje, Italijoje. Europoje yra populiarūs Hat formato paplūdimio turnyrai. „Kiev HAT“, vykstantis Ukrainos sostinėje Kijeve, kasmet vasaros pabaigoje sutraukia 250–350 paplūdimio lėkščiasvydžio entuziastų iš visos Europos. Turnyras ypač liaupsinamas dalyvių, nepaisant to, kad turnyro metu kartais temperatūra pasiekia net +40 °C.

Lietuvoje yra rengiami tik du paplūdimio lėkščiasvydžio turnyrai: „Palanga Sands“ (Palangoje) ir „SUN BEAM“ (Klaipėdoje). „Palanga Sands“ yra HAT formato turnyras, kuriame burtų keliu žaidėjai yra paskirstomi į komandas. Tai vienos dienos trukmės turnyras – antrą dieną vyksta individualių rungčių varžybos (toliausiai numesto disko, ilgiausiai ore išsilaikiusio disko ir gražiausio layout rinkimai). Tarptautinis paplūdimio lėkščiasvydžio turnyras „SUN BEAM“ vyksta Klaipėdoje (Smiltynėje). Priešingai nei „Palanga Sands“, tai yra komandinis turnyras, kuriame išaiškėja pajėgiausios paplūdimio lėkščiasvydžio komandos. Turnyras rengiamas liepos mėnesio viduryje ir trunka dvi dienas.

Intensyvus lėkščiasvydis

Intensyvusis lėkščiasvydis, tai dar viena variacija, pritaikyta žaisti mažesniame lauke. Ši lėkščiasvydžio forma buvo išrasta miesto sąlygomis, kur yra ribota erdvė ir negalima žaisti tradicinio dydžio aikštėje. Tai daugeliu aspektu labai panašu į salės lėkščiasvydį, išskyrus tai, kad žaidžiama komandomis nuo 3 iki 7 žaidėjų vienos komandos žaidėjų aikštėje.

Pagrindinės intensyvaus lėkščiasvydžio taisyklės:

• Naudojama tik viena taškų pelnymo zona;
• Žaidimo aikštė padalinta į tris teritorijas: taškų pelnymo zona, žaidimo aikštė ir disko perdavimo zona;
• Norint pelnyti tašką, diskas turi būti metamas taip, kad kirstų taškų zonos vidinę liniją ir diskas turi būti pagautas taškų zonoje;
• Jeigu diskas metamas taip, kad išskrenda iš aikštės ir vėl grįžta į aikštę praskridęs taškų pelnymo zonos vidinę liniją ir pagaunamas – taškai nėra pelnomi. Atakuojanti komanda turi išmesti diską iš taškų zonos ir dar kartą bandyti užpulti taip, kad metamas diskas kirstų taškų zonos vidinę liniją;
• Diską perėmus kitai komandai, arba jeigu atakuojanti komanda praranda diską, besiginančioji komanda perėmusi diską turi perduoti diską į disko perdavimo zoną ir tik tuomet galima pulti į taškų pelnymo zoną;
• „Pulai“ nėra metami. Tašką pelniusi komanda perduoda diską priešininkų komandai, žaidimas tęsiamas oponentų komandai pradedant ataką nuo disko perdavimo zonos. Po taško pelnymo abi komandos turi būti savo vietose ir pradėti žaidimą ne ilgiau kaip per 20 sekundžių.

Žaidimo dvasia

Vaizdas:Zaidimo dvasios vertinimas.JPG

Žaidimo dvasios vertinimo lentelė

Lėkščiasvydyje (ultimeite) pagrindinis apdovanojimas yra „Žaidimo dvasios“ (angl. Spirit of The Game) trofėjus. Šis apdovanojimas yra aukščiausio lygio ir geriausią žaidimą pademonstravusios komandos įvertinimas. Lėkščiasvydis – sporto šaka, kurioje nėra teisėjų ir visus kilusius ginčus tarp žaidėjų, taisyklių pažeidimus sprendžia patys žaidėjai, remiantis sąžiningumo, pagarbos oponentui bei garbingo žaidimo (fair play) principais.

Ši taisyklė yra iš oficialių lėkščiasvydžio taisyklių, parengtų „USA Ultimate“ (liet. JAV lėkščiasvydžio asociacija):

Lėščiasvydyje remiamasi sportininkų žaidimo dvasia ir pagarba oponentams, kurios jie turi laikytis žaidimo metu. Varžybų metu greitas, intensyvus bei konkurencingas žaidimas yra skatinamas, tačiau jokiu būdu neprarandant pagarbos priešininkų komandai, sąžiningo žaidimo, taisyklių laikymosi ir neprarandant žaidimo džiaugsmo. Tokie veiksmai kaip pajuoka iš oponentų, tyčinės bei pavojingos pražangos arba kitoks „laimėti bet kokia kaina“ elgesys yra priešingas šio sporto žaidimo dvasiai ir turėtų būti vengiamas.

Žaidimo dvasios apdovanojimas yra skiriamas komandai, surinkusiai aukščiausią balų vidurkį pagal penkis kriterijus: 1. Taisyklių išmanymas ir jų laikymasis; 2. Fizinis kontakto naudojimas žaidime, pražangos, pavojingas žaidimas; 3. Oponentų geranoriškumas; 4. Priešininkų savikontrolė ir pozityvus elgesys; 5. Varžovų vidinė komunikacija ir bendravimas su „mūsų“ komanda. Kiekvienai iš šių kategorijų komandos skiria priešininkų komandai balus tarp 0 ir 4.

Turnyrai ir lygos

Tradiciniai turnyrai

Tradiciniai lėkščiasvydžio turnyrai, tai klubiniai turnyrai. Tokios varžybos dažniausiai yra organizuojamos savaitgaliais ir trunka dvi dienas (šeštadienį ir sekmadienį). Tradiciniuose turnyruose viena komanda per vieną dieną sužaidžia nuo 4 iki 6 varžybų. Turnyruose klubo garbę atstovaujantis žaidėjas gali atstovauti tik vienai komandai.

Tradiciniuose turnyruose būna pora divizionų: atvirasis (Open), moterų ir mišrusis. Priklausomai nuo vyraujančio metų laiko priklauso ir turnyro formatas (salės, lauko ar paplūdimio turnyras). Turnyruose organizatoriai patys parenka iki kiek taškų bus žaidžiama, kiek laiko žaidimams bus skiriama, o čempionatuose yra standartiniai rėmai, kurių metu stengiamasi nekeisti standartinių taisyklių. Tradicinis lėkščiasvydžio turnyras, vykstantis lauke, trunka 100 minučių arba žaidžiamas iki 17 taškų, bet nedaugiau negu iki 19 taškų.

HAT turnyrai

Šis turnyro tipas yra kilęs iš angliško žodžio „hat“ (liet. kepurė). HAT turnyrai yra dažnas reiškinys lėkščiasvydžio aplinkoje. Tokiuose turnyruose žaidėjai registruojasi, susirenka individualiai, o ne su komanda ir burtų keliu būna paskirstomi į komandas. Žaidėjai dažniausiai būna skirstomi į skirtingus burtų krepšelius arba kepures pagal patirtį ir lytį, vėliau traukiant žaidėjų vardus suskirstomos komandos.

JAV vakarinėje pakrantėje vykstantiems hat turnyrams dažnai yra įprasta „kepurės taisyklė“, kurios turi laikytis visi dalyviai ir viso žaidimo metu mūvėti kokią nors kepurę. Jeigu žaidėjai perima diską ir tampa puolančia komanda ir tuo metu praranda kepurę, tai yra traktuojama kaip disko praradimu ir diskas turi būti atiduodamas kitai komandai.

Tačiau „kepurės taisyklė“ nėra taikoma taip plačiai ir dažniausiai kepurės yra naudojamos paskirstyti žaidėjus pagal fizinį pasiruošimą, patirtį sporte, amžių, lytį, ūgį arba kitus kriterijus, siekiant suformuoti vienodo pajėgumo komandas. Žaidėjai registracijos metu nurodo šią informaciją, pagal kurią yra suskirstomi. Pasaulyje yra miestų, kuriuose reguliariai vyksta hat reguliariojo sezono lygos, kurių struktūra panaši į turnyrą, tačiau kur burtu keliu paskirstyti žaidėjai žaidžia kartu visą sezoną.

Hat lygose ir hat turnyruose ypatingos reikšmės sukuria naujų kontaktų užmezgimas, bendravimas su lėkščiasvydžio bendruomene ir jos atstovais. Hat turnyruose labiau svarbu yra smagiai praleisti laiką, susipažinti su žaidėjais, pasilinksminti su jais. Įvairaus lygio žaidėjai dalyvauja tokio pobūdžio renginiuose, nuo pasaulinio lygio žaidėjų iki visiškų pradedančiųjų. Hat turnyruose (taip pat kartais ir reguliariose lygose) dažniausiai yra parenkama kokia nors tema, pvz.: laukiniai vakarai, ateiviai, piratai, superherojai, ir pan. Turnyrų organizatoriai komandoms suteikia jau iš anksto sugalvotus pavadinimus, kurie atspindėtų bendrą temą, kaip pvz.: filmų žvaigždės, laukiniai gyvūnai ir pan.

Didesni hat turnyrai yra daromi su grupės varžybomis pirmą dieną, o atkrintamosiomis ir varžybomis dėl vietų – antrą turnyro dieną. Grupėje žemesnes vietas užėmusios komandos vis tiek žaidžia su kitos grupės komandomis dėl vietos turnyrinėje lentelėje.

Lėkščiasvydžio lygos

Pasaulyje yra nemažai reguliariojo sezono lygų. Daugiausia tokių lygų yra JAV, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Vokietijoje. Šalyse, kur lėkščiasvydis yra itin populiarus, greta įprastinių turnyrų ir lygų, dažnai yra rengiamos ir moksleivių bei aukštųjų mokyklų studentų lygos nacionaliniu bei tarptautiniu mastu su labai įvairiomis grupėmis: vaikinų, merginų ir mišrios sudėties.

Toronte, Kanadoje, 1980 metais buvo įkurtas Toronto ultimeito klubas per metus rengia net keturias reguliariąsias lygas, kuriose dalyvauja iš viso apie 3300 žaidėjų ir 250 komandų kasmet.

Vasaros lygos

Pramoginės lygos yra visur skirtingos. Jos skiriasi savo dydžiu ir formatais. Pirmoji tokia lyga buvo suorganizuota 1986 m., o 1993 m. jau susivienijo į Otavos Karltono ultimeito asociaciją Kanadoje, kuri ir šiuo metu vis dar yra laikoma pačia didžiausia Ultimeito vasaros lyga pasaulyje. 2004 metais lygoje buvo 354 komandos ir apie 5000 žaidėjų.

Lietuvoje 2010 metų vidurvasaryje buvo rengta lauko lėkščiasvydžio lyga – „Vilniaus Vasaros lyga“, kurioje varžėsi stipriausios sostinės komandos. „Vilniaus Vasaros lygoje“ dalyvavo 4 komandos ir žaidė dviejų ratų grupės varžybas. Varžybos vyko Vilniaus Vingio parke, siekiant žmones supažindinti su lėkščiasvydžiu ir pritraukti daugiau naujų žaidėjų.

Mokyklų ir jaunimo lygos

Turnyrai tarp mokyklų būna organizuojami nuo vietinių klubų iki nacionalinio lygmens turnyrų. JAV lėkščiasvydžio federacija rengia vaikinų ir merginų mokyklų nacionalinį čempionatą kasmet Mineapolyje, Minesotoje. Šis čempionatas yra žinomas kaip jaunimo klubų čempionatas ir labai dažnai sulaukia daug dalyvių (skirtingo pajėgumo žaidėjai kartais iš visos Anglijos, kur silpnesnės mokyklų komandos nedalyvauja).

Mokyklų prestižiškiausias čempionatas vyksta JAV, kur čempionatas būna padalijamas į rytus ir vakarus, kurie taip ir vadinami – rytų ir vakarų. Čempionatai tampa vis konkurencingesni, kai mokyklose esančios lėkščiasvydžio komandos pradeda rimčiau žiūrėti į lėkščiasvydį ir siekti sporto aukštumų. JAV lėkščiasvydžio federacija taip pat organizuoja nacionalinius jaunimo lėkščiasvydžio klubų čempionatus ir siunčia atstovaujančią komandą į pasaulio jaunimo lėkščiasvydžio čempionatą, kuris vyksta kas dvejus metus. Žemesnio lygio turnyrų JAV lėkščiasvydžio federacija yra įsipareigojusi kasmet suorganizuoti 20 jaunimo turnyrų Jungtinėse Valstijose.

Klubai Lietuvoje

Vorai – Trakų Vokė Žalieji Velniai;- Kaišiadorys Taškas – Zarasai Zepps – Vilnius Briliantais Sninga (BS) – Vilnius UŽA – Vilnius KossMix – Vilnius

Skraidantys Drambliai (SD) – Kaunas Marių Meškos (MM) – Klaipėda Bubblicious – Vilnius Discoholics – Vilnius ZERO – Vilnius K-oss – Vilnius

MIXtūra – Vilnius Velniai – Jurbarkas KossMix – Vilnius Sun City Colibri – Šiauliai Krakės – Krakės Klaipėdos Licėjus – Klaipėda

Komandų kontaktinę informaciją galite rasti Lietuvos skraidančiojo disko federacijos tinklalapyje. [1]

Turnyrai Lietuvoje

Klubiniai turnyrai Lietuvoje

• Lietuvos ultimeito čempionatas (LUČ) yra svarbiausias Lietuvos ultimeito klubams. Kasmet Lietuvoje tradiciškai yra rengiami du Lietuvos ultimeito čempionatai: lauko ir salės (uždarų patalpų). Čempionatai rengiami vyraujančio sezono pabaigoje, tačiau fiksuotos datos jie neturi. Lietuvos ultimeito lauko čempionatas tradiciškai vyksta paskutinį rugsėjo savaitgalį. Lietuvos ultimeito salės čempionatas vyksta šaltojo sezono pabaigoje – vasario–kovo mėnesiais.

Komandos yra reitinguojamos pagal komandų pasiekimus per einamuosius metus pagal užimtas vietas Lietuvos lauko ir salės turnyruose ir artimojo užsienio populiariausiuose turnyruose.

• Baltijos ultimeito čempionatas (BUČ) vyksta rotaciniu principu kitoje šalyje. Kas tris metus Baltijos ultmeito čempionatas įvyksta Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje. Tai tradicinio ulltimeito čempionatas, žaidžiamas ant žolės 7 prieš 7. Divizionų kiekis kinta, tačiau dažniausiai apsiribojama atviruoju (open), mišriuoju arba merginų divizionu.
• „SUN BEAM“, tarptautinis komandinis paplūdimio lėkščiasvydžio turnyras, pradėtas rengti tik 2011 metais. Turnyras „SUN BEAM“ organizuojamas vasaros viduryje, Klaipėdoje – Smiltynės paplūdimyje, kuris atitinka visus BULA reikalavimus. Tai jauniausias Lietuvos turnyras, tačiau sparčiai augantis ir šiuo metu jau laikomas vienu iš didesnių Baltijos jūros regiono komandinio paplūdimo ultimeito turnyrų.
• „UltiFreeze“ epizodiškai vykstantis komandinis salės turnyras, Vilniuje.

• „Zaraza“, tai vienas populiariausių Lietuvos lauko turnyrų, kuris kas met vyksta balandžio mėnesio pabaigoje Zarasuose. „Zaraza“ pirmą kartą buvo pradėta rengti dar 2004 metais. Šis turnyras yra išskirtinis tuo, kad tai yra bene anksčiausio lygio lauko ultimeito turnyras, todėl nuolatos sulaukiantis daug dalyvaujančių komandų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Rusijos, Estijos.

• „Ledinis diskas“, salės sezono komandinis, vienos dienos trukmės turnyras, organizuojamas Jurbarke sausio mėnesio pabaigoje. Turnyras rengiamas vietinio Jurbarko lėkščiasvydžio klubo „Velniai“.
• „VUC“ (Vilniaus ultimeito čempionatas) atvirųjų erdvių komandinis turnyras, vykdavęs rugpjūčio mėnesį Vilniuje. Šiuo metu „VUC“ čempionatai yra nebeorganizuojami.

HAT turnyrai Lietuvoje

• „Palanga Sands“, turnyras yra vienintelis Lietuvos HAT pobūdžio paplūdimio ultimeito turnyras. Turnyras tradiciškai yra organizuojamas Palangoje sporto festivalyje „Sportas visiems“. Turnyras vyksta vieną dieną, o kitą dieną vyksta individualių rungčių varžybos (toliausiai numesto disko rungtis (angl. max distance), ilgiausiai ore išsilaikiuso disko rungtis (angl. maximum time aloft), gražiausio disko pagavimo krentant rungtis (angl. layout)). „Palanga Sands“ turnyras pradėtas rengti 2003 metais. Pirmieji turnyrai buvo komandiniai, vėliau nuspręsta jo farmatą pakeisti į HAT, kai vietoje traukiami burtai ir pasiskirstoma komandomis.
• „Trigubas smūgis“, kasmetinis (nuo 2009 metų), lėkščiasvydžio sporto klubo „Vorai“, organizuojamas salės 3 prieš 3 lėkščiasvydžio turnyras, vykstantis Vilniuje, Trakų Vokėje, salės sezono metu.
• „Garuojantys diskai“, tai naujametinis ultimeito turnyras, kuriame žaidžiama principu 3 prieš 3. Turnyras tradiciškai vyksta Klaipėdoje sausio 1 dieną. Turnyrą rengia vietinis klaipėdiečių Marių Meškų klubas.

Ultimeito turnyrų ir čempionatų Lietuvoje rezultatai

Pirmąsias vietas užėmusios komandos:

Metai	Turnyras	Atvirasis (Open) div.	Mišrusis div.	Merginų div.	Pradedančiųjų div.
2002	UltiFreeze (salės)	Vorai
	Seven Lakes Tournament (lauko)	Vorai
	Sportas Visiems (paplūdimio)	Vorai
	BUČ (lauko)	Vorai
2003	Jurbarko sporto mokyklos turnyras (salės)	Vorai
	UltiFreeze (salės)
	Vilnius Spring 2003 (lauko)	Vorai
2004	Seven Lakes Tournament (lauko)	Taškas
	UltiFreeze (salės)	Vorai
	Palanga Sands (paplūdimio)	Vorai
	LUČ (lauko)	Taškas
2005	LUČ (salės)	Taškas
	UltiFreeze (salės)	Vorai
	Zaraza (lauko)	Taškas
	LUČ (lauko)	Taškas
2006	LUČ (salės)	Vorai
	UltiFreeze (salės)	Taškas
	Zaraza (lauko)	Taškas
	Kankorėžis (lauko)	Briliantais sninga
	LUČ (lauko)	Taškas
2007	LUČ (salės)
	UltiFreeze (salės)
	LUČ (lauko)	Taškas
2008	LUČ (salės)	Taškas
	UltiFreeze (salės)	Taškas
	Zaraza (lauko)
	LUČ (lauko)	Taškas
2009	LUČ (salės)	Zepps
	UltiFreeze (salės)	Vorai
	Zaraza (lauko)	Vorai
	VUC (lauko)	Zepps
	LUČ-BUČ (lauko)	Taškas		Bubblicious
2010	LUČ (salės)	FreezB		Bubblicious	Krakės
	UltiFreeze (salės)	Vorai 2
	Zaraza (lauko)	Dolgorukie	Salaspils
	Vasaros lyga (lauko)	Vorai
	LUČ (lauko)	Ultimate Decision	Salaspils
2011	LUČ (salės)	BS	Bubblicious
	Zaraza (lauko)	Latvian National Team 2	Night Lights
	SUN BEAM (paplūdimio)	Skraidantys Drambliai	Sexylegs
	LUČ (lauko)	Taškas	Salaspils
2012	Ledinis diskas (salės)	Vorai
	LUČ (salės)	Vorai
	Zaraza (lauko)	Dolgorukie	Salaspils
	SUN BEAM (paplūdimio)	Marių Meškos	Vorai
	LUČ-BUČ (lauko)	Vorai
2013	Ledinis diskas (salės)	Vorai
	LUČ (salės)	Vorai
	SUN BEAM (paplūdimio)	Skraidantys Drambliai	Marių Meškos
	LUČ (lauko)	Vorai
2014	Ledinis diskas (salės)	Vorai
	LUČ (salės)	Vorai
	SUN BEAM (paplūdimio)	Marių Meškos	Marių Meškos
	LUČ (lauko)	Vorai	Bubblicious

Nuorodos

Taisyklės

• Lietuvos skraidančio disko federacija
• Pasaulinė skraidančio disko federacija WFDF (anglų k.)
• Patvirtintos Ultimeito taisyklės (JAV) 11 leidimas (2007.11.01) (anglų k.)

Komandos Lietuvoje

• Sporto klubo „Zepps“ svetainė
• Sporto klubo „Marių Meškos“ svetainė

Lygos ir asociacijos

• Europos skraidančio disko federacija EFDF (anglų k.)
• USA Ultimate (anglų k.)
• Paplūdimo lėkščiasvydžio mylėtojų asociacija BULA (anglų k.)
• Didžiosis Britanijos ultimeito asociacija UKUA (anglų k.)