Žeimena: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
style
Eilutė 32: Eilutė 32:
[[Vaizdas:Zheymyana.JPG|250px|thumb|Žeimena]]
[[Vaizdas:Zheymyana.JPG|250px|thumb|Žeimena]]


Nuo Kaltanėnų iki Pabradės upė vingiuota, [[slėnis]] platus (iki 5 km), su terasomis, jo šlaitų aukštis – 25-30 m. Nuo Pabradės slėnis susiaurėja iki 1 km, vėliau vėl praplatėja, bet prie žiočių susiaurėja.
Nuo Kaltanėnų iki Pabradės upė vingiuota, [[slėnis]] platus (iki 5 km), su terasomis, jo šlaitų aukštis – 25-30 m. Nuo Pabradės slėnis susiaurėja iki 1 km, vėliau vėl praplatėja, bet prie žiočių susiaurėja.<br><br><br>


{|{{Graži lentelė}}
{|{{Graži lentelė}}

01:19, 14 spalio 2014 versija

Žeimenos gel. stotis yra Jaunadario kaime.
Žeimena
Žeimenos aukštupys ties Kaltanėnais
Žeimenos aukštupys ties Kaltanėnais
Ilgis 79,6 km
Baseino plotas 2792,7 km²
Vidutinis debitas 27,0 m³/s
Ištakos Žeimenys
Žiotys Neris
Šalys Lietuva
Vikiteka Žeimena

Žeimena – upė rytų Lietuvoje; Neries dešinysis intakas.

Tėkmė

Paprastai laikoma, kad Žeimena išteka iš Žeimenio ežero ties Kaltanėnais. Tačiau kartais į jos ilgį įtraukiami upeliai, įtekantys į Žeimenį (pagal tokius skaičiavimus upės ilgis yra 114 km). Už Kaltanėnų teka į pietus, pietvakarius Labanoro-Pabradės miškais, smarkiai vingiuoja. Tai tipiška Aukštaitijos upė, teka pro smėlėtus ir skardingus pušynus, neretai įvingiuoja ir į alksniais apaugusias pelkes. Beveik visa upė teka Švenčionių rajonu, tik netoli santakos į Nerį teka Švenčionių-Vilniaus rajonų paribiu. Įteka į Nerį 213 km nuo jos žiočių, ties Santakos kaimu.

Baseinas

Intakai:

Žeimenos baseinui priklauso dauguma didžiųjų Aukštaitijos ežerų, jie užima 7 % baseino ploto (Lūšiai, Kretuonas, Asveja, Lakajai, Ūsiai, Dringis, Aisetas, Almajas, Asalnai, Baluošas, Linkmenas, Stirniai, Tauragnas, Ūkojas, Utenas ir kt.). 31 % baseino užima miškai (jame yra Labanoro-Pabradės giria), 10 % – pelkės.

Hidrologija

Žeimena

Nuo Kaltanėnų iki Pabradės upė vingiuota, slėnis platus (iki 5 km), su terasomis, jo šlaitų aukštis – 25-30 m. Nuo Pabradės slėnis susiaurėja iki 1 km, vėliau vėl praplatėja, bet prie žiočių susiaurėja.


Debitas, m³/s ties Kaltanėnais ties Pabrade ties žiotimis
Vidutinis 4,99 20,6 27,0
Maksimalus 17,5 112 ?
Minimalus 1,17 5,93 ?

Ties Pabrade vandens metinis nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuteka 36 % vandens, vasarą – 20 %, rudenį – 21 %, žiemą – 23 %. Metinė vandens lygio svyravimų amplitudė iki 1,6 m. Dėl labai ežeringo ir miškingo baseino Žeimenos nuotėkis gan pastovus, upė ištisus metus vandeninga[1].

Reikšmė

Palei Žeimenos upę yra Vilniaus-Sankt Peterburgo geležinkelio atkarpa, tad patogi vieta iškylautojams į gamtą prie šios upės ar į Labanoro girios miškus.

Tai viena švariausių upių Lietuvoje, joje nėra užtvankų, todėl ji priskirta prie pagrindinių Lietuvos lašišinių žuvų nerštaviečių. Žeimenos aukštupys yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, o vidurupyje įsteigtas Žeimenos kraštovaizdžio draustinis.

Didesnės gyvenvietės prie Žeimenos: Kaltanėnai, Šakališkė, Švenčionėliai, Jaunadaris, Meškerinė, Pabradė, Družiliai, Santaka.

Šaltiniai

  1. Žeimena. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 641-642