Žeimena: Skirtumas tarp puslapio versijų
style |
|||
Eilutė 32: | Eilutė 32: | ||
[[Vaizdas:Zheymyana.JPG|250px|thumb|Žeimena]] |
[[Vaizdas:Zheymyana.JPG|250px|thumb|Žeimena]] |
||
Nuo Kaltanėnų iki Pabradės upė vingiuota, [[slėnis]] platus (iki 5 km), su terasomis, jo šlaitų aukštis – 25-30 m. Nuo Pabradės slėnis susiaurėja iki 1 km, vėliau vėl praplatėja, bet prie žiočių susiaurėja. |
Nuo Kaltanėnų iki Pabradės upė vingiuota, [[slėnis]] platus (iki 5 km), su terasomis, jo šlaitų aukštis – 25-30 m. Nuo Pabradės slėnis susiaurėja iki 1 km, vėliau vėl praplatėja, bet prie žiočių susiaurėja.<br><br><br> |
||
{|{{Graži lentelė}} |
{|{{Graži lentelė}} |
01:19, 14 spalio 2014 versija
- Žeimenos gel. stotis yra Jaunadario kaime.
Žeimena | |
---|---|
Žeimenos aukštupys ties Kaltanėnais
| |
Ilgis | 79,6 km |
Baseino plotas | 2792,7 km² |
Vidutinis debitas | 27,0 m³/s |
Ištakos | Žeimenys |
Žiotys | Neris |
Šalys | Lietuva |
Vikiteka | Žeimena |
Žeimena – upė rytų Lietuvoje; Neries dešinysis intakas.
Tėkmė
Paprastai laikoma, kad Žeimena išteka iš Žeimenio ežero ties Kaltanėnais. Tačiau kartais į jos ilgį įtraukiami upeliai, įtekantys į Žeimenį (pagal tokius skaičiavimus upės ilgis yra 114 km). Už Kaltanėnų teka į pietus, pietvakarius Labanoro-Pabradės miškais, smarkiai vingiuoja. Tai tipiška Aukštaitijos upė, teka pro smėlėtus ir skardingus pušynus, neretai įvingiuoja ir į alksniais apaugusias pelkes. Beveik visa upė teka Švenčionių rajonu, tik netoli santakos į Nerį teka Švenčionių-Vilniaus rajonų paribiu. Įteka į Nerį 213 km nuo jos žiočių, ties Santakos kaimu.
Baseinas
Intakai:
- kairieji: Šventelė, Dobis, Saria, Mera, Voveraitė, Skerdiksna, Petruškė;
- dešinieji: Kiauna, Luknelė, Sirgėla, Lakaja, Gulbynė, Dubinga, Mečanka, Jusinė, Sąvalka.
Žeimenos baseinui priklauso dauguma didžiųjų Aukštaitijos ežerų, jie užima 7 % baseino ploto (Lūšiai, Kretuonas, Asveja, Lakajai, Ūsiai, Dringis, Aisetas, Almajas, Asalnai, Baluošas, Linkmenas, Stirniai, Tauragnas, Ūkojas, Utenas ir kt.). 31 % baseino užima miškai (jame yra Labanoro-Pabradės giria), 10 % – pelkės.
Hidrologija
Nuo Kaltanėnų iki Pabradės upė vingiuota, slėnis platus (iki 5 km), su terasomis, jo šlaitų aukštis – 25-30 m. Nuo Pabradės slėnis susiaurėja iki 1 km, vėliau vėl praplatėja, bet prie žiočių susiaurėja.
Debitas, m³/s | ties Kaltanėnais | ties Pabrade | ties žiotimis |
---|---|---|---|
Vidutinis | 4,99 | 20,6 | 27,0 |
Maksimalus | 17,5 | 112 | ? |
Minimalus | 1,17 | 5,93 | ? |
Ties Pabrade vandens metinis nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuteka 36 % vandens, vasarą – 20 %, rudenį – 21 %, žiemą – 23 %. Metinė vandens lygio svyravimų amplitudė iki 1,6 m. Dėl labai ežeringo ir miškingo baseino Žeimenos nuotėkis gan pastovus, upė ištisus metus vandeninga[1].
Reikšmė
Palei Žeimenos upę yra Vilniaus-Sankt Peterburgo geležinkelio atkarpa, tad patogi vieta iškylautojams į gamtą prie šios upės ar į Labanoro girios miškus.
Tai viena švariausių upių Lietuvoje, joje nėra užtvankų, todėl ji priskirta prie pagrindinių Lietuvos lašišinių žuvų nerštaviečių. Žeimenos aukštupys yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, o vidurupyje įsteigtas Žeimenos kraštovaizdžio draustinis.
Didesnės gyvenvietės prie Žeimenos: Kaltanėnai, Šakališkė, Švenčionėliai, Jaunadaris, Meškerinė, Pabradė, Družiliai, Santaka.
Šaltiniai
- ↑ Žeimena. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 641-642