Šešupė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 14: Eilutė 14:
[[Vaizdas:Šešupė (Lithuania).png|thumb|250px|Šešupė Lietuvos žemėlapyje]]
[[Vaizdas:Šešupė (Lithuania).png|thumb|250px|Šešupė Lietuvos žemėlapyje]]
[[Vaizdas:Šešupė1.JPG|thumb|250px|Šešupė ties [[Pilviškiai]]s]]
[[Vaizdas:Šešupė1.JPG|thumb|250px|Šešupė ties [[Pilviškiai]]s]]
[[Vaizdas:Šešupė Baseino plotas.png|thumb|240px|Šešupė plotas]]


'''Šešupė''' ({{lenk|Szeszupa}}, {{vok|Scheschuppe}} arba ''Ostfluss'', {{ru|Шешупе}}) – upė, tekanti [[Lenkija|Lenkijos]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rusija|Rusijos]] [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srities]] teritorija; kairysis [[Nemunas|Nemuno]] intakas.
'''Šešupė''' ({{lenk|Szeszupa}}, {{vok|Scheschuppe}} arba ''Ostfluss'', {{ru|Шешупе}}) – upė, tekanti [[Lenkija|Lenkijos]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rusija|Rusijos]] [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srities]] teritorija; kairysis [[Nemunas|Nemuno]] intakas.

17:21, 12 spalio 2014 versija

Šešupė
Šešupė ties Kudirkos Naumiesčiu
Šešupė ties Kudirkos Naumiesčiu
Ilgis 297,6 km
Baseino plotas 6104,8 km²
Vidutinis debitas 34,2 m³/s
Ištakos Lenkija
Žiotys Nemunas
Šalys Lenkija, Lietuva, Rusija
Vikiteka Šešupė
Šešupė Lietuvos žemėlapyje
Šešupė ties Pilviškiais
Šešupė plotas

Šešupė (lenk. Szeszupa, vok. Scheschuppe arba Ostfluss, rus. Шешупе) – upė, tekanti Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities teritorija; kairysis Nemuno intakas.

Tėkmė

Upės ištakos yra Šešupėlės kaime, prie Suvalkų, šiaurės rytų Lenkijoje, Baltijos aukštumose. Pradžioje teka giliu senslėniu į šiaurės rytus aukštumomis per Lenkiją (27 km), toliau 158 km per Lietuvą: pradžioje teka į šiaurės rytus Kalvarijos savivaldybės teritorija, nuo Želsvos (Marijampolės savivaldybė) vingiuoja į šiaurę, nuo Gavaltuvos pasuka į vakarus ir teka daugiausia Vilkaviškio ir Šakių rajonų riba. Už Kudirkos Naumiesčio pasuka į šiaurės vakarus, 51 km teka Lietuvos ir Rusijos valstybės siena. Nuo santakos su Jotija iki pat žiočių teka Rusijos teritorija (62 km). Įteka į Nemuną 85 km nuo jo žiočių, į rytus nuo Ragainės, ties Lugovojė kaimu.

Upės slėnis 0,3-0,7 km pločio, negilus. Vagos plotis aukštupyje ~20 m, toliau – 25–40 m. Būdingas vagos gylis – 1,5 m.

Baseinas

Šešupės baseinas užima 6104,8 km² plotą (Lietuvai jo tenka 4899 km²). Upės baseinas apima beveik visą Užnemunės žemumą, vakarinę Sūduvos aukštumos pusę. Dešinioji vidurupio baseino dalis ežeringa (priklauso Žuvintas, Dusia, Amalvas, Žaltytis). Dešiniojoje baseino pusėje gausu pelkių ir miškų, tačiau kairioji pusė sausa ir nemiškinga.

Intakai:

Hidrologija

Šešupės užtvanka Kudirkos Naumiestyje

Šešupė nevandeninga, sausomis vasaromis ir žiemą smarkiai nusenka, pavasarį patvinsta, išsilieja iš krantų. Upės vaga mažai įsigraužusi į nelaidžią molingą dirvą, didesnėje baseino dalyje miškų ir ežerų nedaug, todėl po liūčių dažnai kyla poplūdžiai. Srovės greitis 0,2-0,3 m/s.

Šešupės žemupyje (ties Dolgojė) metinis nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuteka 45 % vandens, vasarą 10 %, rudenį 18 %, žiemą 27 %. Metinė vandens lygio svyravimo amplitudė: ties Kalvarija 2,5 m, ties Marijampole 3,8 m, ties Kudirkos Naumiesčiu 7,0 m.

Debitas, m³/s ties Kalvarija ties Marijampole ties Kudirkos
Naumiesčiu
ties Dolgojė
Vidutinis 2,92 8,81 17,9 32,0
Maksimalus 39,2 166 267 679
Minimalus 0,18 ? 0,047 ?
Šešupė ties Krasnoznamensku

Šešupė paprastai užšąla gruodžio pabaigoje, ledus laužia tarp kovo ir balandžio vidurio. Išbūna užšalusi vidutiniškai 75 d. Didžiausias Šešupės ledo storis užfiksuotas 1954 m. (102 cm, Kalvarijoje) bei 1947 m. (68 cm Marijampolėje ir 58 cm K. Naumiestyje). Ilgiausiai buvo užšalusi 1941 m. (147 dienas).[1]

Šešupė patvenkta 4 vietose:

  • ties Kalvarija (245 km nuo žiočių);
  • ties Marijampole (201 km nuo žiočių, susidaręs Marijampolės tvenkinys);
  • ties Gavaltuva (177 km nuo žiočių, susidaręs Antanavo tvenkinys);
  • ties Kudirkos Naumiesčiu (116 km nuo žiočių).

Ties Lenkijos-Lietuvos pasieniu Šešupė yra antra pagal švarumą Lietuvos upė (2006 m.; I kokybės klasė). Vandens matavimo stotys veikia Liubave ir Kudirkos Naumiestyje.[2]

Reikšmė

Upėvardžio šaknis šeš- Lietuvoje dažna, bet ne visai aiškios kilmės. Bandoma sieti su šešėlis („nuo šviesos užstojama tamsi vieta“), senesnė šios šaknies reikšmė galėjusi būti „šaltas, vėsus“[3].

Nuo XV a. Šešupė su savo intakais Širvinta ir Liepona sudaro vieną stabiliausių sienų Europoje – iš pradžių tarp Teutonų ordino vakaruose ir LDK rytuose, vėliau – tarp Prūsijos bei Vokietijos ir Rusijos imperijos, dabar tarp Rusijos ir Lietuvos.

Vokiškai upė vadinta Scheschupe, tačiau nacionalsocialistams pradėjus pervadinti Rytprūsių vietovardžius šis pavadinimas kaip ir daugelis kitų, turėjusių lietuviškas, prūsiškas ar mozūriškas-lenkiškas šaknis, neįtiko ir 1938 m. Šešupė buvo pervadinta į Ostfluss.

Didesnės gyvenvietės, įsikūrusios prie Šešupės: Rutka Tartakas (Lenkija), Liubavas, Kalvarija, Bukta, Liudvinavas, Marijampolė, Antanavas, Pilviškiai, Kudirkos Naumiestis, Slavikai (Lietuva), Zarečnojė, Vyskojė, Krasnoznamenskas, Tušinas (Rusija).

Šaltiniai

  1. Šešupė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 174
  2. http://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.

Nuorodos