Medžio drožyba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Puslapis keičiamas tekstu „lOPAI lIETUVIAI“
Žyma: Žyma: Turinio ištrynimas
Rxy (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 154.46.98.139 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Legobot keitimas)
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:BabenuMiskas skulptura001.JPG|thumb|200px|Medinė žvejo skulptūra. Kėdainiai]]
lOPAI lIETUVIAI
[[Vaizdas:Medžio raižyba 001.JPG|thumb|200px|Medžio dirbinys „Dievdirbio sodas“]]

'''Medžio drožyba''' – [[menas|meno]] šaka, apimanti meninių dirbinių iš [[mediena|medienos]] gamybą. Medis apdirbamas naudojantis įvairių formų [[kaltas|kaltais]], raižytuvais, peiliukais, dildėmis. Naudojama mediena turi būti patvari, lengvai apdirbama, vientisa (dažnai naudojama [[liepa (augalas)|liepa]], [[klevas]], [[ąžuolas]], [[uosis]]). Kadangi dirbiniai iš medžio nėra ilgaamžiai, jų patvarumas didinamas padengiant [[lakas|laku]], [[dažai]]s.

Medžio drožyba paplitusi daugelyje pasaulio regionų: dirbiniai įvairuoja nuo smulkių ornamentų, skulptūrėlių iki masyvių vientiso medžio skulptūrų, [[totemo stulpas|totemų stulpų]].

Lietuvoje medžio drožinėjimas turi gilias tradicijas – medinių [[Krikščionių kryžius|kryžių]], [[stogastulpis|stogastulpių]], [[koplytstulpis|koplytstulpių]], [[rūpintojėlis|rūpintojėlių]] gamyba ([[kryždirbystė]]) laikoma nacionaliniu šalies paveldu.

Medžio dirbiniai plačiai naudoti kaip ūkio reikmenys liaudies buityje, kadangi medis – pigiausia ir plačiai prieinama žaliava. Medžio dirbiniai – ne tik dekoratyviniai gaminiai, bet ir darbo įrankiai, namų apyvokos reikmenys. Lietuvoje jie laikomi liaudies kultūros ir meno sudėtine dalimi. Šiuo metu paplitę daugiausia kaip dekoratyvinės [[dailė]]s kūriniai. Jie būna stilizuojami įvairiais geometriniais raštais, įpinama gamtos, [[baltų religija|baltų religijos]] simbolių, motyvų.

Dirbiniai kuriami iš įvairios medienos, gali būti išpuošiami įvairiais drožtais ar pieštais ornamentais.

Medžio dirbiniai:

Namų apyvokos reikmenys (pagal paskirtį):
* maisto ruošimo, virtuvės reikmenys: [[kočėlas]], [[sviestamušė]], [[druskinė]], [[Dubuo (indas)|dubuo]], kaušas, [[šaukštas]]
* verpimo, audimo, skalbimo įrankiai: [[verpstė]], [[prieverpstė]], poverpstė, šaudyklė, [[ratelis]]
* kubilas, [[rankšluostinė]]
* Kiti daiktai – sietynas, [[žvakidė]], pypkė, lazda, [[laikrodis]] (laikrodžio korpusas), muzikos instrumentai, [[rogės]], žibintas.

[[Kategorija:Tautodailė]]

10:36, 3 spalio 2014 versija

Medinė žvejo skulptūra. Kėdainiai
Medžio dirbinys „Dievdirbio sodas“

Medžio drožyba – meno šaka, apimanti meninių dirbinių iš medienos gamybą. Medis apdirbamas naudojantis įvairių formų kaltais, raižytuvais, peiliukais, dildėmis. Naudojama mediena turi būti patvari, lengvai apdirbama, vientisa (dažnai naudojama liepa, klevas, ąžuolas, uosis). Kadangi dirbiniai iš medžio nėra ilgaamžiai, jų patvarumas didinamas padengiant laku, dažais.

Medžio drožyba paplitusi daugelyje pasaulio regionų: dirbiniai įvairuoja nuo smulkių ornamentų, skulptūrėlių iki masyvių vientiso medžio skulptūrų, totemų stulpų.

Lietuvoje medžio drožinėjimas turi gilias tradicijas – medinių kryžių, stogastulpių, koplytstulpių, rūpintojėlių gamyba (kryždirbystė) laikoma nacionaliniu šalies paveldu.

Medžio dirbiniai plačiai naudoti kaip ūkio reikmenys liaudies buityje, kadangi medis – pigiausia ir plačiai prieinama žaliava. Medžio dirbiniai – ne tik dekoratyviniai gaminiai, bet ir darbo įrankiai, namų apyvokos reikmenys. Lietuvoje jie laikomi liaudies kultūros ir meno sudėtine dalimi. Šiuo metu paplitę daugiausia kaip dekoratyvinės dailės kūriniai. Jie būna stilizuojami įvairiais geometriniais raštais, įpinama gamtos, baltų religijos simbolių, motyvų.

Dirbiniai kuriami iš įvairios medienos, gali būti išpuošiami įvairiais drožtais ar pieštais ornamentais.

Medžio dirbiniai:

Namų apyvokos reikmenys (pagal paskirtį):