Dielektrikas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Mymis (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo 78.57.149.32 (Aptarimas) darytas keitimas 4551056
Eilutė 3: Eilutė 3:
== Poliarizacija ==
== Poliarizacija ==


Dielektrikai, kaip ir visos medžiagos, sudaryti iš [[Atomas|atomų]]. Pastarieji sudaryti iš teigiamų ir neigiamų elektringųjų dalelių: [[Elektronas|elektronų]] ir [[Protonas|protonų]]. Sudarius dielektrikui išorinį elektrinį lauką, pastarasis veikia šias elektringasias daleles. Atomai (arba ištisos molekulės) tampa ''[[Elektrinis dipolis|dipoliais]]''. Dielektrikas poliarizuojasi.
Dielektrikai kaip ir visos medžiagos, sudaryti iš [[Atomas|atomų]]. Pastarieji sudaryti iš teigiamų ir neigiamų elektringųjų dalelių: [[Elektronas|elektronų]] ir [[Protonas|protonų]]. Sudarius dielektrikui išorinį elektrinį lauką, pastarasis veikia šias elektringasias daleles. Atomai (arba ištisos molekulės) tampa ''[[Elektrinis dipolis|dipoliais]]''. Dielektrikas poliarizuojasi.


Dielektriko poliarizaciją apibūdina ''poliarizuotumas''.
Dielektriko poliarizaciją apibūdina ''poliarizuotumas''.

20:55, 18 rugsėjo 2014 versija

Dielektrikas – medžiaga, nelaidi elektros srovei, nes neturi laisvų elektros krūvių. Tačiau dielektriką veikiant elektriniu lauku, surištieji krūviai, esantys atomuose ir molekulėse, labai nežymiai pasislenka, o jis pats tampa elektrinio lauko šaltiniu.

Poliarizacija

Dielektrikai kaip ir visos medžiagos, sudaryti iš atomų. Pastarieji sudaryti iš teigiamų ir neigiamų elektringųjų dalelių: elektronų ir protonų. Sudarius dielektrikui išorinį elektrinį lauką, pastarasis veikia šias elektringasias daleles. Atomai (arba ištisos molekulės) tampa dipoliais. Dielektrikas poliarizuojasi.

Dielektriko poliarizaciją apibūdina poliarizuotumas.

Dielektrikai

Dielektrikai esti dviejų rūšių:

Kai kurios medžiagos gali poliarizuotis ir be išorinio lauko. Tokie dielektrikai skirstomi į:

  • Pjezoelektrikus. Tai kristalai, kuriuose pasireiškia pjezoelektrinis reiškinys – jie poliarizuojasi mechaniškai deformuojami (spaudžiant, tempiant).
  • Feroelektrikus (segnetoelektrikus). Tai poliniai dielektrikai, kurie savaime poliarizuojasi tam tikrame temperatūros intervale. Kiekvienam feroelektrikui būdinga individuali temperatūra, dar vadinama Kiuri temperatūra. Esant Šiai temperatūrai feroelektrinės savybės išnyksta ir jis tampa tiesiog poliniu dielektriku.
  • Elektretus − pastovių magnetų analogai, kurių aplinkoje yra elektrinis laukas.