Epas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Atšauktas naudotojo 46.249.171.150 (Aptarimas) darytas keitimas 4633407 |
||
Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
Epas dažniausiai yra kolektyvinės kūrybos vaisius, tačiau kartais siejamas su išskirtinių gabumų žmogaus, jį išsaugojusio, mokėjusio atmintinai, surinkusio, užrašiusio, vardu. O apskritai, senovės epų kilmę kartais labai sunku paaiškinti, mokslininkai siūlo įvairias [[hipotezė|hipotezes]]. Tiesa, naujaisiais laikais epus kūrė ir konkretūs, gerai žinomi rašytojai. |
Epas dažniausiai yra kolektyvinės kūrybos vaisius, tačiau kartais siejamas su išskirtinių gabumų žmogaus, jį išsaugojusio, mokėjusio atmintinai, surinkusio, užrašiusio, vardu. O apskritai, senovės epų kilmę kartais labai sunku paaiškinti, mokslininkai siūlo įvairias [[hipotezė|hipotezes]]. Tiesa, naujaisiais laikais epus kūrė ir konkretūs, gerai žinomi rašytojai. |
||
Putin |
|||
== Pasaulio tautų epai == |
== Pasaulio tautų epai == |
20:57, 15 rugsėjo 2014 versija
Epas − plačios apimties, dažniausiai eiliuotas pasakojamasis kūrinys apie legendinių ar istorinių laikų žygius, priklausantis epikos rūšiai.
Epas iš principo yra praeities laikų žanras. Jis gali būti mitologinis arba herojinis. Neretai ir mitologinio ir herojinio epo bruožai būna susipynę.
Epas dažniausiai yra kolektyvinės kūrybos vaisius, tačiau kartais siejamas su išskirtinių gabumų žmogaus, jį išsaugojusio, mokėjusio atmintinai, surinkusio, užrašiusio, vardu. O apskritai, senovės epų kilmę kartais labai sunku paaiškinti, mokslininkai siūlo įvairias hipotezes. Tiesa, naujaisiais laikais epus kūrė ir konkretūs, gerai žinomi rašytojai.
Pasaulio tautų epai
- Šumero „Gilgamešas“ (XIV–XI a. pr. m. e.);
- Senovės graikų (Homero) „Iliada“ ir „Odisėja“ (VIII a. pr. m. e.);
- Indų „Mahabharata“ (VI–IV a. pr. m. e.) ir „Ramajana“ (V a. pr. m. e.-IV m. e. a.);
- Prancūzų „Rolando giesmė“ (XI a.);
- Vokiečių „Nybelungų giesmė“ (apie VIII a.);
- Anglų „Beovulfas“ (apie VIII a.);
- Rusų „Sakmė apie Igorio žygį“ (XIII a.);
- Suomių „Kalevala“(1835–1836 m.);
- Amerikiečių „Hiavatos giesmė“ (1855 m.);
- Estų „Kalevo sūnus“ (1857–1861 m.);
- Latvių „Lačplėsis“ (1888 m.).