Fosfogipsas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
Fosfogipsas – tai nepavojingos atliekos, kurios susidaro technologinio proceso metu, gaminant [[Fosforo_rūgštis|fosforo rūgštį]].
[[Vaizdas:Lifosos kalnai2.JPG|thumb|280px|Kėdainių fosfogipso kalnai]]
[[Vaizdas:Lifosos kalnai2.JPG|thumb|280px|Kėdainių fosfogipso kalnai]]
Jo cheminė sudėtis gali kisti priklausomai nuo technologiniame procese naudojamos fosfatinės žaliavos kilmės. Fosfogipsą galima naudoti statybinių medžiagų gamybai, taip pat  tiesiant kelių dangas, tačiau šios  galimybės ribotos dėl jo savybės tirpti vandenyje (iki 2,0 g/l).


'''Gamyba'''
'''Fosfogipsas''' – [[gipsas]], gautas kaip šalutinis produktas [[fosfatas|fosfatą]] paveikus [[sieros rūgštis|sieros rūgštimi]] (toks procesas vykdomas gaminant chemines trąšas).


Fosforo rūgšties gamybos
Fosfogipso susidarymo formulė:
technologinio proceso metu fosfatinė žaliava – apatitai ir fosforitai – veikiami sieros rūgštimi. Reakcijos metu susidaro fosforo rūgštis (H3PO4) ir
[[kalcis|Ca]]<sub>5</sub>([[fosfatas|PO<sub>4</sub>]])<sub>3</sub>X + 5 [[sieros rūgštis|H<sub>2</sub>SO<sub>4</sub>]] + 2 [[vanduo|H<sub>2</sub>O]] → 3 [[fosforo rūgštis|H<sub>3</sub>PO<sub>4</sub>]] + 5 [[gipsas|CaSO<sub>4</sub> · 2 H<sub>2</sub>O]] + HX
pushidratinis fosfogipsas (CaS04•l/2 H2O). Vakuuminės filtracijos būdu atskirtas pushidratinis fosfogipsas yra baltų smulkių  kristalų pavidalo.


Pushidratinis kalcio sulfatas (CaSO4×1/2 H20)
Vietoje X gali būti [[hidroksidas]], [[fluoras]], [[chloras]] arba [[bromas]].
gipso sąvartoje prisiriša savo laisvąją drėgmę ir atmosferinius kritulius,
virsdamas dihidratiniu kalcio sulfatu (CaS04×2 H20), susidaro labai kieta balta medžiaga, kurios mechaninis stipris 60-100 kg/cm2.


'''Lietuvoje'''
Fosfogipsas yra [[radioaktyvumas|radioaktyvus]] dėl fosfato uolienose natūraliai pasitaikančio [[uranas (chemija)|urano]] ir [[radis|radžio]]. Jūrinėje fosforo rūdoje paprastai radioaktyvių medžiagų koncentracija didesnė.


Lietuvoje fosfogipsas išgaunamas vienintelėje gamykloje – AB [[AB_Lifosa|„Lifosa“]]. [[Kėdainiai|Kėdainių]] rajone, netoli [[Medekšiai|Medekšių]] kaimo ( 55°14′47″N 24°1′44″E) galima apžiūrėti fosfogipso kalnus. Tokie kalnai yra unikalus reiškinys visose trijose Pabaltijo valstybėse. Medžiaga nepavojinga aplinkai, todėl aplink fosfogipso sąvartą žaliuoja miškas, veši augmenija, gausu miško gyvūnų. Čia galima sutikti lapes, stirnas, bebrus, kurapkas, gerves ar fazanus, fosfogipso sąvartos teritorijoje įrengtuose tvenkiniuose plaukioja gulbės.
Dėl fosfogipso radioaktyvumo ir perdirbimo sąnaudų jo pritaikymas ribotas. Bandomas pritaikymas šiose srityse: [[kelias|kelių]] dengimas, [[dirva|dirvos]] kondicionavimas, [[sąvartynas|sąvartynų]] dengimas, dirbtinių rifų statymas, [[austrė|austrių]] veisyklos.


Šiuo metu nežymi dalis išsigulėjusio ir per 50 metų atmosferinių kritulių išplauto fosfogipso naudojama kaip [[Kalcis|kalcio]] (Ca) ir [[Siera|sieros]] (S) priedas trąšų mišinių gamyboje. Tokį fosfogipsą „[[Lietuvos_sodininkystės_ir_daržininkystės_institutas|Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas]]“ rekomenduoja naudoti kaip sodų trąšą.[[Kategorija:Atliekos]]
Lietuvoje vienintelė įmonė, kurios gamybos procesuose išskiriamas fosfogipsas, yra [[AB Lifosa]]. Šalia [[Kėdainiai|Kėdainių]], už [[Medekšiai|Medekšių]] kaimo yra supilti kelių kilometrų ilgio „fosfogipso kalnai“ (aukštis iki 60 m, masė – virš 22 mln. tonų) {{coor dms|55|14|47|N|24|1|44|E}}. Atliekų panaudojimo problema neišspręsta, todėl „kalnai“ sparčiai auga. Per dieną atliekų susidaro ~6 tūkst. tonų<ref>http://www.diena.lt/dienrastis/priedai/turtas/kedainiu-alpes-nebeissitenka-159865</ref>.

== Šaltiniai ==
{{ref}}

[[Kategorija:Atliekos]]

17:59, 28 rugpjūčio 2014 versija

Fosfogipsas – tai nepavojingos atliekos, kurios susidaro technologinio proceso metu, gaminant fosforo rūgštį.

Kėdainių fosfogipso kalnai

Jo cheminė sudėtis gali kisti priklausomai nuo technologiniame procese naudojamos fosfatinės žaliavos kilmės. Fosfogipsą galima naudoti statybinių medžiagų gamybai, taip pat  tiesiant kelių dangas, tačiau šios  galimybės ribotos dėl jo savybės tirpti vandenyje (iki 2,0 g/l).

Gamyba

Fosforo rūgšties gamybos technologinio proceso metu fosfatinė žaliava – apatitai ir fosforitai – veikiami sieros rūgštimi. Reakcijos metu susidaro fosforo rūgštis (H3PO4) ir pushidratinis fosfogipsas (CaS04•l/2 H2O). Vakuuminės filtracijos būdu atskirtas pushidratinis fosfogipsas yra baltų smulkių  kristalų pavidalo.

Pushidratinis kalcio sulfatas (CaSO4×1/2 H20) gipso sąvartoje prisiriša savo laisvąją drėgmę ir atmosferinius kritulius, virsdamas dihidratiniu kalcio sulfatu (CaS04×2 H20), susidaro labai kieta balta medžiaga, kurios mechaninis stipris 60-100 kg/cm2.

Lietuvoje

Lietuvoje fosfogipsas išgaunamas vienintelėje gamykloje – AB „Lifosa“. Kėdainių rajone, netoli Medekšių kaimo ( 55°14′47″N 24°1′44″E) galima apžiūrėti fosfogipso kalnus. Tokie kalnai yra unikalus reiškinys visose trijose Pabaltijo valstybėse. Medžiaga nepavojinga aplinkai, todėl aplink fosfogipso sąvartą žaliuoja miškas, veši augmenija, gausu miško gyvūnų. Čia galima sutikti lapes, stirnas, bebrus, kurapkas, gerves ar fazanus, fosfogipso sąvartos teritorijoje įrengtuose tvenkiniuose plaukioja gulbės.

Šiuo metu nežymi dalis išsigulėjusio ir per 50 metų atmosferinių kritulių išplauto fosfogipso naudojama kaip kalcio (Ca) ir sieros (S) priedas trąšų mišinių gamyboje. Tokį fosfogipsą „Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas“ rekomenduoja naudoti kaip sodų trąšą.