Raigardas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

20:35, 20 rugpjūčio 2014 versija

Raigardo slėnis M. K. Čiurlionio triptike

Raigardo slėnis – 5 km į pietus nuo Druskininkų Nemuno dešinio kranto slėnys: rytų pakraštys ir jo šlaitas – kraštovaizdžio draustinis (1,1 km²) su didžiausiu Lietuvoje sufoziniu cirku. Bendras slėnio plotas 14 km², ilgis (iš vakarų į rytus) – 5 km, plotis – 4 km. Salpinės pievos, terasų liekanos, apaugusios pušynais, pelkė (4,26 km²). Per slėnį teka Kubilnyčia. Atsirado maždaug prieš 5000 metų, didėjant ir stumiantis į dešinę Nemuno upės vingiui. Nemunas slėnyje paliko keletą senvagių, kuriose yra du ežerai: Dvarnas prie Pervalkos ir Nemunykštis prie Švendubrės.

Raigardas – tai legendų ir padavimų šaltinis. Pamėgta dailininko M. K. Čiurlionio vieta, kurią jis įamžino triptike „Raigardas“.

Legendos

Pasakojama, kad slėnio vietoje kadaise buvo turtingas miestas, kurio gyventojai mėgo lėbauti ir tuo užrūstino Perkūną. Dėl to miestas sugriuvo ir prasmego skradžiai žemėn su visais gyventojais. Nuo to laiko žemėje skamba prakeiktųjų varpas – jie ieško, bet neranda išėjimo iš požemio karalystės. Tas išėjimas yra užverstas Velnio akmeniu slėnio pakraštyje, prie Švendubrės. Sūrūs Druskininkų vandenys – tai pasmerktųjų ašaros.

Nuorodos

Raigardo slėnis – 2005-07-09 „Šiaurės Atėnai“ Nr. 756 Joana Vaikšnoraitė.
Ar iš tikro Raigardas prasmego? – 1999 m. „Mokslas ir gyvenimas“ Nr. 10 Valentinas Baltrūnas, Vykintas Vaitkevičius ir Rasa Žukienė.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:Ciurlionis-Raigardas.jpeg|thumb|400px|Raigardo slėnis M. K. Čiurlionio triptike]]
-'''Raigardo slėnis''' – 5 km į pietus nuo [[Druskininkai|Druskininkų]] Nemuno dešinio kranto slėnys: rytų pakraštys ir jo šlaitas – kraštovaizdžio draustinis (1,1 km²) su didžiausiu Lietuvoje [[Sufozija|sufoziniu]] cirku. Bendras slėnio plotas 14 km², ilgis (iš vakarų į rytus) – 5 km, plotis – 4 km. Salpinės pievos, terasų liekanos, apaugusios pušynais, pelkė (4,26 km²). Per slėnį teka [[Kubilnyčia]]. Atsirado maždaug prieš 5000 metų, didėjant ir stumiantis į dešinę [[Nemunas|Nemuno]] upės vingiui. Nemunas slėnyje paliko keletą [[senvagė|senvagių]], kuriose yra du ežerai: [[Dvarnas]] prie Pervalkos ir [[Nemunykštis]] prie [[Švendubrė]]s.
+'''Raigardo slėnis''' – 5 km į pietus nuo [[Druskininkai|Druskininkų]] Nemuno dešinio kranto slėnys: rytų pakraštys ir jo šlaitas – kraštovaizdžio draustinis (1,1 km²) su didžiausiu Lietuvoje [[Sufozija|sufoziniu]] [[Cirkas (geologija)|cirku]]. Bendras slėnio plotas 14 km², ilgis (iš vakarų į rytus) – 5 km, plotis – 4 km. Salpinės pievos, terasų liekanos, apaugusios pušynais, pelkė (4,26 km²). Per slėnį teka [[Kubilnyčia]]. Atsirado maždaug prieš 5000 metų, didėjant ir stumiantis į dešinę [[Nemunas|Nemuno]] upės vingiui. Nemunas slėnyje paliko keletą [[senvagė|senvagių]], kuriose yra du ežerai: [[Dvarnas]] prie Pervalkos ir [[Nemunykštis]] prie [[Švendubrė]]s.
 Raigardas – tai legendų ir [[padavimas|padavimų]] šaltinis. Pamėgta dailininko [[Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] vieta, kurią jis įamžino [[triptikas|triptike]] „Raigardas“.